Pasak ministrės, mokytojai galės naudotis internetinėje platformoje paskelbta metodine medžiaga.

Iki rugsėjo pirmosios liko mažiau nei savaitė. Mokiniai jau girdėjo, kad dalis jų naujų vadovėlių neturės.

„Mokiniui kelia stresą, jam reikia pirkti papildomą medžiagą, kad gautų užduotis, pavyzdžius“, – šnekėjo Moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.

„Rugsėjo trečią dieną mokytojai ateis į klasę ir turės kažkaip mokyti“, – aiškino Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė.

Vietoje naujų vadovėlių, kurie, kaip sako ministerija, jau pakeliui ir laipsniškai leidžiami, šią savaitę mokytojus pasieks metodinė medžiaga, padėsianti dirbti pagal atnaujintas programas.

„Rugsėjo antrą dieną eMokykloje startuos jau dabar pradedama užkrauti medžiaga. Įėjus į www.emokykla.lt galima matyti, kaip užkraunamos temos. Tikimės, kad rugsėjo antrą dieną bus pilnesnis vaizdas“, – nurodė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Metodinę medžiagą sudaro išsamūs ugdymo planų pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius, valstybinių brandos egzaminų pavyzdžiai. Medžiaga dar bus pildoma ir atnaujinama.

Rugsėjo trečią dieną mokytojai ateis į klasę ir turės kažkaip mokyti.

„Šalia temų yra nurodyta, kokia medžiaga, simuliacijos, kokie esami vadovėliai tinkami, kad galėtų atsidaryti ir pagal konkrečias temas matyti. Kad būtų kritiškiausios vietos uždengtos ten, kur neturėsime atnaujinto vadovėlio“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.

„Džiugu pirmą kartą girdėti, kad problemos pripažįstamos“, –  pabrėžė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Kaip mokytojai tvarkysis – bus ir individualių sprendimų.

„Jau pernai atsirado tam tikrų įgūdžių, jie kopijuos medžiagą ir dalins. Be abejo, tai nėra normalu“, – teigė Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

„Yra kolegų, kurie dalijasi savo konspektais“, – pasakojo Vilniaus Žemynos progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė.

„Mūsų mokytojai yra aukštos kompetencijos, daug dalykų pasidaro ir patys. Leidėjai skuba ir bando suspėti su laiku“, – šnekėjo laikinasis Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Aidas Aldakauskas.

„Yra specifinių dalykų su leidėjais, kurie situaciją lėtina“, – tikino A. Navickas.

Ministerija sako, kad didelės dramos dėl naujų vadovėlių trūkumo nėra. Nemaža apimtimi temos lieka tos pačios, o ir senieji vadovėliai tinkami.

„Niutono dėsniai nepasikeitė atnaujinus programas, pasikeitė kontekstai, kur taikome dėsnius“, – aiškino I. Gaižiūnas.

„Tai yra ir leidėjų atsakomybė, ir jie turi planą, kaip tai daryti“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot ministerijos, leidėjai juda ir taip pakankamai sparčiai.

„Per pastaruosius metus, 2023–2024 metais išleisti 107 nauji vadovėliai, šiemet dar planuojama išleisti 19, man atrodo, apie 200“, – nurodė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

„Prieš atnaujinant programas, mokomės biologijos iš 1987 metų vadovėlio ir niekas nekėlė skandalo ir su hormonais biologijoje daro eksperimentus, kurie baigė galioti“, – tvirtino Moksleivių sąjungos prezidentas.

„Kūrybiškiems mokytojams vadovėlių nereikia, vaikams nereikia, metodinės medžiagos nereikia“, – sakė Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja.

L. Bručkienė, paklausta, galbūt ir į mokyklą nereikia, atsakė: „Panašu, kad dalis mokytojų taip ir pasirinko.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieni neateina, kiti darbo vietas palieka.

„Sužinai, kad vienas kitas tiesiog išėjo, gal rado geresnę vietą“, – teigė L. Bručkienė.

Pagal viešai skelbtą informaciją – šiai dienai trūksta 650 pedagogų.

„Tai nebūtinai pilnos apimties etatas, bet Užimtumo tarnyboje matome 1, 2 tūkst. ieškančių mokytojo darbo. Mokyklos vadovai patys atsirenka ir skaičiai prasilenkia“, – pasakojo Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tai yra šių metų klausimas, kai praeisime tą duobę, kai praėjusios Vyriausybės metu turėjome rekordiškai mažą stojimą į pedagogiką.

„Anksčiau į konkursus ateidavo 2–4, dabar niekas neateina arba ateina ir nežinai, kokia jo kvalifikacija“, – nurodė Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

„Tolimoje ateityje mokinius gali mokyti dirbtinis intelektas, galima per nuotolį savarankiškai, dažnai taip ir būdavo“, – tvirtino J. Trumpa.

Nuotolinio mokymo, panašu, prireiks ir vėl.

„Tai nėra siekiamybė, per pandemiją esame to išmokę, ar teisinė bazė pakankamai lanksti, kad būtų galima lanksčiau įdarbinti mokytojus, kurie galėtų vesti pamokas ir nuotoliu“, – šnekėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Tai yra šių metų klausimas, kai praeisime tą duobę, kai praėjusios Vyriausybės metu turėjome rekordiškai mažą stojimą į pedagogiką“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Nuo rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Taip pat Vyriausybė nuo rugsėjo nutarė mokytojams didinti atlyginimus 15,5 proc., vietoje žadėtų 10 proc.