Rudenį Lietuvos kariuomenė turės naują vadą, bet dar nežinoma, kuris iš aukščiausiųjų karininkų galėtų užimti šį postą – laukiama, kol bus išrinktas naujasis prezidentas, bet favoritai jau aiškūs.

Sušlubavo sveikata

Šių metų birželio 30 d. baigsis dabartinio kariuomenės vado brigados generolo Valdo Tutkaus penkerių metų kadencija.

48-erių generolas, kaip paaiškėjo, turi bėdų dėl sveikatos. Pastaruoju metu dėl sutrikusio širdies darbo jam teko gydytis ligoninėje.

Be to, dabartinė valdančioji dauguma ir už krašto apsaugos reikalus joje atsakinga Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) aiškiai nesimpatizuoja V.Tutkui. Todėl jis tikrai nebus teikiamas antrai kariuomenės vado kadencijai.

Derins su nauju prezidentu

Krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė kol kas griežtai atsisako komentuoti, kas galėtų tapti naujuoju kariuomenės vadu. "Pagal Konstituciją, prezidentas turi teikti kandidatūrą Seimui. Žinoma, pirminis jos parinkimas priklauso nuo krašto apsaugos ministro. Nors jau pradedu galvoti, kas galėtų būti siūlomas į kariuomenės vadus, tikrai neatskleisiu savo pamąstymų šiuo klausimu. Pirmiausia juos reikia suderinti su Prezidentu", – sakė R.Juknevičienė.

Pasak ministrės, pirmiausia reikia sulaukti, kol bus išrinktas naujasis valstybės vadovas, "nes taip jau sutapo, kad prezidento ir kariuomenės vado kadencijos baigiasi beveik tuo pačiu metu".

Naujasis prezidentas bus prisaikdintas ir pradės oficialiai eiti savo pareigas tik liepos 12 d. Tik tada jis galės pasirašinėti dekretus, tarp jų – ir dėl teikimo Seimui skirti naują kariuomenės vadą.

Tokius įgaliojimus naujasis prezidentas įgis jau praėjus maždaug porai savaičių po to, kai baigsis generolo V.Tutkaus kadencija eiti kariuomenės vado pareigas.

Birželio 30-ąją neteks įgaliojimų

Įstatymas numato, kad paskirtasis kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau kaip penkerius metus. Tai reiškia, kad birželio 30 d. V.Tutkus tikrai neteks savo pareigų, nebent krašto apsaugos ministrė pasirašys įsakymą paskirti jį laikinai einančiu kariuomenės vado pareigas iki bus paskirtas naujas pareigūnas.

Bet ministrė turi teisę pavaduojančiu kariuomenės vadu paskirti ir Gynybos štabo viršininką flotilės admirolą Kęstutį Macijauską, kuris, beje, ir dabar pavaduoja V.Tutkų, kol šis gydosi ligoninėje. Įstatyme numatyta ir galimybė ministrei paskirti laikinuoju kariuomenės vadu bet kurį karininką, turintį generolo ar admirolo laipsnį.

R.Juknevičienė neatsako ir į klausimus, kas galėtų būti laikinasis kariuomenės vadas, kol bus paskirtas nuolatinis: "Šį klausimą irgi reikės suderinti ir su esamu, ir su naujai išrinktu valstybės vadovu."

Anot jos, naujojo kariuomenės vado paskyrimo eiga galėtų būti maždaug tokia – birželį ministrė su dabartiniu valstybės vadovu Valdu Adamkumi ir naujai išrinktu prezidentu suderins laikinojo vado kandidatūrą, birželio pabaigoje jį paskirs, liepos viduryje su naujuoju prezidentu ir su Seimu pradės derinti naujojo vado kandidatūrą, tikėdamasi, kad iki rudens šis procesas bus baigtas. Tuomet rudenį Seimas galėtų balsuoti dėl naujojo kariuomenės vado ir jis galėtų būti paskirtas. "Viskas gali įvykti ir daug greičiau, pavyzdžiui, dar iki liepos pabaigos, jeigu seksis kur kas sėkmingiau derinti kandidatūrą", – sakė R.Juknevičienė.

Favoritas – A.Pocius?

Neoficialiomis žiniomis, esami ir buvę TS-LKD vadovai labai remtų brigados generolo Arvydo Pociaus kandidatūrą į kariuomenės vadus.

Tai buvo akivaizdu ir 1999-aisiais, kai reikėjo skirti naują kariuomenės vadą ir prezidentūra ilgai derino galimą kandidatūrą su tuomet valdžioje buvusiais konservatoriais.

Jau tada Prezidentas V.Adamkus rėmė V.Tutkaus kandidatūrą, tačiau konservatoriams labiau tinkamas atrodė A.Pocius. Kiek pasiderėję valstybės vadovas ir tuometis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiekė kompromisą šiuo klausimu – kariuomenės vadu tapo ilgą laiką išeivijoje gyvenęs karininkas Jonas Kronkaitis, o A.Pocius buvo paskirtas lauko kariuomenės vadu.

2007 m. rudenį A.Pocius išvyko dirbti į NATO pajėgų vadavietę JAV. Nors kadencija šiame poste nenumatyta, paprastai karininkai, kaip ir diplomatai, vidutiniškai trejus ketverius metus eina tas pačias pareigas. Todėl A.Pocius dar gali ne mažiau kaip pusantrų–dvejus metus tarnauti NATO pajėgų vadavietėje.

Bet neoficialūs šaltiniai teigia, kad jeigu A.Pocius gautų kvietimą užimti kariuomenės vado postą, jis tikrai sutiktų ir ilgai nedelsdamas grįžtų į Lietuvą.

Rinksis iš generolų

Kandidatas į kariuomenės vadus gali būti parinktas ir iš kitų aukščiausiojo rango karininkų. Neoficialiai užsimenama dar apie keletą kariškių, kurie galėtų tapti realiais pretendentais į vadus.

Tai Generalinio štabo viršininkas flotilės admirolas K.Macijauskas, sausumos pajėgų vadas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas, Generolo Jono Žemaičio-Vytauto karo akademijos viršininkas brigados generolas Edvardas Mažeikis, Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Gintautas Zenkevičius, motorizuotos pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" vadovas pulkininkas Vilmantas Tamošaitis.

Tarp galimų pretendentų į kariuomenės vadus gali būti ir Lietuvos karinis atstovas prie NATO generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

"Greičiausiai reikės rinktis iš generolų", – pripažino krašto apsaugos ministrė.