„Labai nėra už ką priekaištauti, kaip kariuomenės vadas išsakiau savo poziciją, kas būtų, jeigu būtų, patys žinote tą istoriją, kad šiek tiek nuėjo laike į šoną tas mano interviu, galbūt nelabai ir vietoje, bet įvyko, kas įvyko, gyvename šia diena“, – žurnalistams po susitikimo su I. Ruginiene sakė R. Vaikšnoras.

„Laukiame svarstymų komitetuose, koks bus biudžetas, o aš, kaip kariuomenės vadas, toliau fokusuojuosi į pratybas“, – teigė jis.

Savo pokalbį su premjere jis įvardijo kaip „produktyvų pasišnekėjimą“.

„Labai konstruktyviai pabendravome, labiau susipažinome, pamatė mano asmeninius bruožus tam tikrus, kuo aš kvėpuoju, kokios mano pažiūros į tam tikrus dalykus, kokia mano kryptis“, – teigė kariuomenės vadas.

Labai konstruktyviai pabendravome, labiau susipažinome, pamatė mano asmeninius bruožus tam tikrus, kuo aš kvėpuoju, kokios mano pažiūros į tam tikrus dalykus, kokia mano kryptis.

BNS skelbė, kad praėjusią savaitę R. Vaikšnoras, komentuodamas apie kitų metų lėšų gynybai paskirtį, užsiminė girdėjęs esą po lėšomis gynybai yra pakišami planai atnaujinti savivaldybių infrastruktūrą. Vėliau jis pats teigė, kad jam komentuojant biudžetą įvyko nesusipratimas.

Dėl šių komentarų vadas susilaukė kritikos iš valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio. „Aušriečių“ lyderis BNS sakė, kad jei jam užimant premjero arba prezidento pareigas vadas būtų „paaiškinęs apie plyteles, trinkeles“, šis jam jau būtų „antpečius nuplėšęs“ ir „pasiūlęs dėti pareiškimą ir keliauti lauk iš darbo“.

Taip pat R. Žemaitaitis interviu agentūrai ELTA teigė, kad reikėtų atidėti divizijos vystymą, krašto apsaugos finansavimą pirmiausia nukreipti Vokietijos brigados priėmimui, taip pat mano, kad gynybos biudžetas neturėtų siekti daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

R. Vaikšnoras nesiėmė vertinti tokių politiko pasisakymų.

„Jeigu mes sakytumėm, kad šiai dienai nereikia divizijos išvystyti iki 2030 metų, tai turi būti politinė valia ir tada bus kažkaip kitaip, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Bet šiai dienai kol kas VGT sprendimas buvo aiškiai išsakytas, kad turime iki 2030 metų turėti diviziją, turim turėti Vokietijos brigadą, turim prieiti prie visuotinio šaukimo, turim (prieiti – BNS) prie visuotinės gynybos.“

Tuo metu, ar planuojamas gynybos biudžetas atlieps kariuomenės lūkesčius ir poreikius, vadas teigė pakomentuosiąs kuomet bus aiškūs galutiniai skaičiai.

Kariuomenės vadas kol kas nesiėmė komentuoti ar planuojamas biudžetas atlieps kariuomenės lūkesčius ir poreikius.

„Kol kas aš susilaikysiu nuo komentarų, biudžetas yra svarstomas ir kai galutiniai skaičiukai bus pateikti, tada ir šnekėsim. Nenoriu spekuliuoti“, – sakė R. Vaikšnoras.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus kitų metų valstybės biudžeto projektui, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Biudžeto projektas antradienį bus teikiamas Seimui.