– LAT neturėjo nuolatinio pirmininko nuo 2019 m. liepos, nes vis nepavykdavo užpildyti teisėjų korpuso. Tačiau vis dėlto kur slypi tokios situacijos susidarymo priežastys? Gal tai yra valdžios institucijų, kurios atsakingos už LAT sudarymą, nesusikalbėjimo rezultatas?

– Čia turbūt yra daugelio dedamųjų visuma. Reikia nepamiršti ir to, kad teisėja Sigita Rudėnaitė, kuri yra Teisėjų tarybos pirmininkė, kandidatavo ir jos kandidatūra buvo teikiama į LAT pirmininkus. Aišku, prisimename, kad procedūra baigėsi vos ne tik kad teisėjos nepaskyrimu teismo pirmininke, bet ir jos atleidimu iš skyriaus pirmininkės pareigų. Tad tuo laikotarpiu buvo bandymas skirti LAT pirmininką, o nepavykus dažnai susiklostydavo situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių LAT teisėjų sudėtis nebūdavo visa ir vėl trūkdavo teisėjo ar teisėjų. Taigi reikėjo skelbti naujas atrankas, o jei atsitikdavo ir taip, kad Seimas balsuoja prieš kažkurį teisėją, tai reiškia, kad net jei ir Prezidentas dėjo pastangas užpildyti LAT sudėtį, vis nepavykdavo suformuoti viso teisėjų kolektyvo. Kaip žinoma, LAT pirmininkas gali būti skiriamas tik iš visiškai suformuoto šio teismo teisėjų korpuso.

– Ar nemanote, kad LAT teisėjų skyrimas yra per daug politizuotas? Galbūt, eliminavus ar sumažinus politikų sprendimo galią šiame procese, teisėjų paskyrimai vyktų sklandžiau, greičiau?

– Sunku pasakyti. Aišku, kai kuriose valstybėse yra taip, kad teismo pirmininką renka pats teisėjų kolektyvas. Kadangi teisėjai jau yra paskirti tokiu keliu, kuris užtikrina ir visų valdžių bendradarbiavimą, ir viena kitos atsvarą – kad nebūtų kalbama apie kažkokius klanus – kadangi visais teisėjais pasitiki tiek Prezidentas, tiek Teisėjų taryba, tiek Seimas, tai egzistuoja visos skaidrumo ir profesionalumo prielaidos, kad teisėjai galėtų būti pajėgūs išsirinkti savo lyderį. Tačiau šiandien turime kitą sistemą. Tiesa, apie teisėjų skyrimo procedūras teisėjų bendruomenė diskutuoja, vertina atsižvelgdama į kitų valstybių patirtis.

– Savo prisistatymo kalboje Seime, taip pat ir Teisėjų tarybos posėdyje sakėte, kad LAT matote kaip teisinės minties ir teisės politikos vystymo lyderį, jungiantį teisininkų bendruomenę. Kaip žadate siekti tos lyderystės?

– Tokio pokyčio, kad, pamojus burtų lazdele, staiga viskas pasikeis, nei kas nors įsivaizduoja, nei įmanoma būtų tai padaryti. Jau vien dėl to, kad teismas yra institucija, kur tam tikri dalykai yra nusistovėję, susiformavusi tam tikra tradicija, ir greiti pokyčiai yra neįmanomi.

Mano tikslas – kad Aukščiausiajame Teisme dirbtų aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, kad mes galėtume pasikviesti čia dirbti teisės mokslų daktarus, noriu, kad jiems čia būtų patrauklu dirbti ir finansine prasme. Šiandien tikrai turime labai sudėtingą situaciją. Ieškodami teisėjų padėjėjų, mes ne tik kad nekonkuruojame su privačiu sektoriumi ar advokatų kontoromis, bet jau nesugebame konkuruoti ir su likusiu viešuoju sektoriumi. Dabar, jei pabandytumėte palyginti, kokį atlyginimą teisininkas gauna ministerijoje, Seime, prezidentūroje ir LAT, tai minėtose institucijose teisininkai gauna daugiau negu LAT. Šiuolaikinė teisė yra išties sudėtinga, joje labai daug naujų aspektų, pavyzdžiui, susijusių su informacinėmis technologijomis, techninėmis, teisės ar verslo inovacijomis. Labai dažnai yra keli situacijos teisinio išaiškinimo keliai, tad teismams reikia ne bet kokių teisininkų, bet pirmiausia – analitikų.

– Tačiau ar teisingai suprantu, kad siekiant, jog tokio lygio specialistai ateitų dirbti į LAT, būtina kelti jiems siūlomas algas?

– Taip. Jeigu bandai pakalbinti patyrusius teisininkus, tarkime, advokatų kontorose, tai matai, kad darbas finansine prasme LAT nepatrauklus. Apskritai karjeros darymo prasme, jis, žinoma, yra patrauklus, bet vis dėlto kiekvienas žmogus juk svarsto, kaip jam išgyventi iš atlyginimo.

– Matyt, apskritai visų teisėjų algų klausimas yra opi problema, tiesa?

– Teisėjus atlyginimu klausimu yra apėmusi neviltis. Galima surasti visokių argumentų, kodėl taip yra. Galima klausti, kodėl politikams taip nepatrauklu spręsti šitą klausimą. Politikai, diskutuodami apie tai, tuoj pat pradeda lyginti teisėjų atlyginimus su pensijų dydžiu, bet vargu ar toks lyginimas yra teisingas. Turime šiuo metu problemą, nes teisininkai tiesiog nenori dirbti teisėjais. Kai kalbuosi su studentais, jie sako, kad nemato savęs teismuose, jie nori eiti dirbti į advokatų kontoras. Tai yra didžiulė problema, nes ir jūs rytoj, ir bet kuris iš Seimo narių gali ateiti į teismą ir, matyt, nenorėtumėte, kad jūsų bylą nagrinėtų ne aukščiausios kvalifikacijos teisininkas. Yra ir tokių atvejų, kai teisėjui, kurio sutuoktinė ar sutuoktinis uždirba nedaug, o šeimoje yra trys vaikai, iš algos sudėtinga išgyventi.

– Kokia, jūsų manymu, turėtų būti teisėjų algų skaičiavimo sistema? Ar teisėjų atlyginimą reikia sieti su kokiu nors statistiniu ekonominiu dydžiu?

– Galima apie tai svarstyti, apie tai kalbama ir valstybės tarnybos reformoje. Aišku, galima kelti klausimą, ar apskritai viešajame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimai yra adekvatūs. Principas, kad teisėjų algą galima būtų susieti su tam tikrais ekonominiais rodikliais, tarkime, vidutine alga, sveikintinas. Teisėjų taryba tokiai idėjai, kuri yra Seime svarstoma kartu su valstybės tarnybos reforma, pritaria.