13 metų gyvavusi Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai), šeštadienį susirinkusi į paskutinį savo suvažiavimą, nutarė tapti vienos iš didžiausių opozicinių partijų - Darbo partijos - dalimi.

Partijos vadovo Artūro Paulausko nuomone, į Darbo partijos gretas įsilies daugiau kaip pusė partijos narių.

"Nuspręsta jungtis", - BNS šeštadienį sakė NS lyderis A.Paulauskas.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sakė sveikinantis tokį sprendimą.

"Džiaugiuosi ir sveikinu Naująją sąjungą, kad jie taip draugiškai balsavo – beveik 95 proc. palaikė, nė vieno nebuvo prieš, keli susilaikė. Sveikinu šį sprendimą ir džiaugiuosi, kad tą tikslą, kurio siekė ir viena, ir kita partija, pasiekė, ir dirbs vienoje komandoje", - BNS sakė V.Uspaskichas.

Liepos 9-ąją sprendimą dėl jungimosi sąskrydyje turi priimti ir Darbo partija.

Pasak A.Paulausko, kiekvienas NS narys apsispręsti, ar jis nori tapti "darbiečiu", turi iki lapkričio vidurio.

"Iki lapkričio 15-osios turi kiekvienas mūsų narys apsispręsti, ar jis nori tapti Darbo partijos nariu. Manau, kad liepos 9-ąją dauguma skyrių jau kartu atvažiuos, nes bus ir sąskrydis, ir suvažiavimas kartu, o kas neapsispręs iki liepos 9-osios, gali iki lapkričio. Manau, kad daugiau kaip pusė partijos narių apsispręs ir pasirinks Darbo partiją, kai kurie galbūt pasirinks kitas partijas – tai jų pačių apsisprendimas", - kalbėjo jis.

"Pamatėme, kad vieniems labai sunku kovoti, resursai yra išsekę, ir tiesiog mes vieni vargu ar galėtume šiandien kautis ir turėti sėkmę Seimo arba savivaldos rinkimuose, kaip parodė paskutiniai rinkimai", - per suvažiavimą BNS sakė vieną atstovą Seime turinčios NS pirmininkas A.Paulauskas.

Valdančioji Liberalų ir centro sąjunga šeštadienį pranešė tikinti, kad jos nariais taps "iki tūkstančio" socialliberalų, kurie nepritarė Naujosios sąjungos (socialliberalų) prisijungimui prie Darbo partijos.

Prisijungus socialliberalams bus išlaikytas Darbo partijos pavadinimas, A.Paulauskui bus siūlomas Darbo partijos vicepirmininko, prezidiumo ir tarybos nario postas bei vieta partijos kandidatų į Seimą dešimtuke.

A.Paulauskas ketina tapti partijos, kurios lyderį prieš penkerius metus pavadino užsienio specialiųjų tarnybų instrumentu, nariu.

2006 metų balandį per spaudos konferenciją neseniai Seimo pirmininko posto netekęs NS vadovas tvirtino, kad Darbo partijos vadas V.Uspaskichas ir pašalintas prezidentas Rolandas Paksas yra užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai.

"Aš manau, kad jie nėra savarankiškos figūros. Turiu pagrindo manyti, kad jų veiksmais siekiama parodyti, jog mūsų valdžia nesugeba valdyti valstybės", - teigė A.Paulauskas.

Tuomet jis nesukonkretino, kokios užsienio šalies ar šalių specialiosios tarnybos, jo nuomone, "režisuoja" V.Uspaskicho ir R.Pakso veiksmus. A.Paulauskas sakė išvadą apie "režisierių" iš svetur ranką darąs ne tik remdamasis asmeniniais pastebėjimais, bet ir Lietuvos specialiųjų tarnybų informacija, kurią gaudavo būdamas Seimo pirmininku.

"Darbiečiai" šiuo metu Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai - vieną. Per vasario pabaigoje vykusius savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga - 52.

NS įkurta 1998 metų balandžio 25 dieną. Nuo pat įkūrimo su nedidelėmis pertraukomis partijos pirmininku buvo eksprokuroras A.Paulauskas.