Birželio 2 d. aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido naujasis Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Tai pirmasis sraigtasparnis, kuris bus naudojamas aplinkos apsaugos kontrolei užtikrinti.

Pagal Aplinkos ministerijos pasirašytą bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija sutartį, pirmuosius penkerius metus šis sraigtasparnis kasmet skirs ne mažiau kaip 75 skrydžio valandas aplinkos stebėjimui ir kontrolei.

„Šis modernus sraigtasparnis galės fiksuoti ir kontroliuoti naftos ir kitų medžiagų išleidimus į jūrą, stebėti ekstremalius gamtos reiškinius, fiksuoti pažeidimus. Tai bus didžiulė pagalba mūsų pareigūnams“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Operatyvus informacijos apie sraigtasparniu užfiksuotus aplinkosaugos pažeidimus pateikimas leis kuo greičiau imtis veiksmų likviduojant taršą, užkertant kelią pažeidimams ir juos išaiškinant.  Aplinkos stebėjimas iš oro padės objektyviai vertinti Lietuvos gamtinės aplinkos kokybę.

„Tikimės, kad moderni įranga veiks ir kaip gera prevencijos priemonė. Galbūt žinia, kad gali būti stebimi iš oro, paskatins pažeidėjus nenusižengti taisyklėms“, – sakė aplinkos ministras.

Sraigtasparniu bus atliekamos aplinkos monitoringo ir kontrolės iš oro užduotys, vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai: jūroje dingusių žmonių paieška, gaisrų gesinimas, ligonių ar transplantuojamų organų perskraidinimas, teikiama pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.

Naujasis sraigtasparnis galės vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, nutolusias apie 200 kilometrų nuo budėjimo posto. Jis galės skristi ir nepalankiu oru – esant vėjui, žemai ar aukštai temperatūrai, krituliams.

Sraigtasparnis aprūpintas kelių tipų radijo stotimis komunikacijai su antžeminėmis, jūrų ir oro priemonėmis, taip pat koordinavimo centrais. Sraigtasparnis turi radarą, veikiantį paieškos ir orų stebėjimo režimais, infraraudonųjų spindulių radarą (termovizorių), paieškos žibintą ir kitas priemones. Sraigtasparnio įranga leidžia užprogramuoti skrydžio maršrutą, mažiau apkraunant įgulą ir suteikiant galimybę labiau koncentruotis į rajono apiešką. Orlaivis taip pat geba autopiloto režimu kyboti vienoje vietoje, mažiau reaguoti į vėjo gūsius.