Nė karto nesupykusi sulaukė 100 metų

Bronislava Vasiliauskienė, gyvenanti Aukštaičių gatvėje, sulaukė šimto metų. Ką labiausiai įsiminė iš savo gyvenimo? Tylaus būdo, šviesių akių ir aiškaus proto senolė atsakė, kad karus ir pokarį.

- Visokių išgąsčių teko išgyventi. Per paskutinį karą tėvų sodyba sudegė, paskui išvežti grasino. Pasitraukėme į lūšną beveik miške, ir ten surado. Esu miške gimusi, miške augusi. Per miškus į ganyklas pas gyvulius eidavome. Žemės nedaug - tik 10 ha tėveliai turėjo, ir ta vis tarp miškų išdalinta. Aštuoni vaikai augome. Viskuo apsirūpindavome patys: linus auginome, verpėme, audėme. O kad šimto metų sulaukiau, – nežinau, kaip čia taip išėjo. Kad niekada nė ant vieno nepykau, – tikra teisybė. Piktumas niekam nepadeda. Viską galima geruoju susitarti. Vienam bute dvi šeimos gyvenome – nesu susipykusi, puikiausiai į visus klausimus atsakinėjo šimtametė Bronislava.

Gimė ji 1905 metais kaime prie Raudėnų, kurie tuomet buvo Telšių, o dabar Šiaulių apskrityje.

Prieš dešimtį metų palikusi ūkelį kaime, Bronislava prisiglaudė pas dukrą Joaną Vilienę. Užaugino šešis vaikus. Du jau mirę. Turi dar vieną gyvą seserį, kuri esanti daug jaunesnė, gyvena Raudėnuose. Tik prieš pusmetį sako nustojusi skaityti laikraščius, o televizijos programas ir dabar kiekvieną dieną žiūri. Paklausta, ką programose mato, atsakė, kad daug nelaimių – visokių žudynių ir gaisrų. Pakalbinta apie maistą, Bronislava atsakė: „Maisto niekada neskyriau, kas buvo, tą pavalgiau. Ir dabar neskiriu“.

Kuklaus švaraus namelio stogas Klaipėdoje, Aukštaičių gatvėje dabar glaudžia penkias kartas: šimtametę senolę, jos dukterį Joaną Vilienę, anūkę Janiną Zdanevičienę, proanūkę Giedrę Paurienę ir proproanūkę Kamilę Paurytę.

Smulkutė, giedros nuotaikos močiutė dabar yra kaip „garbės svečias“, teikiantis tik džiaugsmą ir pasididžiavimą.

Į Aukštaičių gatvę vakar riedėjo miesto ir „Sodros“ vadovų automobiliai: meras Rimantas Taraškevičius ir „Sodros“ direktorius Vidmantas Rudzevičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė, gausus būrys žurnalistų skubėjo pasveikinti garbingą jubiliatę. Įteikė puikių gėlių, vaišino tortu, palinkėjo dar ilgai gyventi, dalintis išmintimi.