Mokslų nebaigus tektų valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu, be kita ko, siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų (draudimo, transporto lengvatų ir pan.).

Prezidentės teikiamos pataisos taip pat numato, kad du kartus įgijus profesiją vėliau nemokamas būtų tik tęstinis profesinis mokymas, kuris skirtas persikvalifikuoti ir trunka trumpiau nei pirminis. Tik tęstinis profesinis mokymas būtų nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.

Be kita ko, numatoma profesines mokyklas pertvarkyti į viešąsias įstaigas (dabar tai daugiausia biudžetinės įstaigos), į jų valdymą tikimasi labiau įtraukti darbdavius, savivaldos atstovus. Besimokančiųjų profesinėse mokyklose rengimas būtų labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje. Profesinę kvalifikaciją mokinys galėtų įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį.

Pasak prezidentės atstovų, pataisos rengtos bendradarbiaujant su Seimu, ministerijomis, verslo atstovais. Profesinio mokymo pertvarka turėtų apimti ir mokymo įstaigų tinklo peržiūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų.

Turime stagnuojančią, nefunkcionalią ir archajišką sistemą, kai, pavyzdžiui, grožio specialistų rengiame daugiau nei pramonės ir socialinės rūpybos darbuotojų.

Anot Prezidentūros, Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet profesinių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių.

„Turime stagnuojančią, nefunkcionalią ir archajišką sistemą, kai, pavyzdžiui, grožio specialistų rengiame daugiau nei pramonės ir socialinės rūpybos darbuotojų“, - žurnalistams trečiadienį sakė prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.

Parengtas pataisos trečiadienį aptartos Prezidentūroje. Po šio aptarimo Lietuvos profesinių mokyklų direktorių asociacijos vadovė Elena Pelakauskienė sakė sutinkanti, jog reikia mažinti dabar neribotas galimybes valstybės lėšomis mokytis profesijos. Visgi ji pažymėjo, kad profesijos geriau kartais mokytis ne iš praktikos darbo vietoje.

„Mokant sektoriniame centre mokinys turės platesnę kvalifikaciją, suvokdamas ir tą, ir tą, o nuėjus į verslą bus tik kažkokia viena dalis. Mokymasis profesijos praktinio mokymo centre duoda platesnės kvalifikacijos, įdiegta technologinė įranga tikrai sudaro tam sąlygas“, - teigė E.Pelakauskienė.

Ji taip pat aiškino, kad studijų nebaigimas nebūtinai reiškia piktnaudžiavimą ir nuostata dėl pinigų grąžinimo turėtų būti taikoma labai atsargiai.

„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas savo ruožtu pažymėjo, kad planuojant, kokius specialistus rengti profesinėse mokyklose, reikia atsižvelgti į ateities poreikius.

„Per ateinančius 5-15 metų pasaulyje įvyks didžiulė transformacija nuo darbo rankų, nuo dabartinės pramonės į būtent virtualią ekonomiką, į skaitmeninių įgūdžių ekonomiką, tai techniškai tiek, kiek šiuo metu Lietuvoje yra profesinių mokyklų, ruošiančių IT specialistus, jų yra drastiškai per mažai“, - spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį M.Katinas.

Šiuo metu šalies profesinėse mokyklose mokosi 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.