Tačiau aiškėja, kad net ir ten gali būti pardavinėjamos katės maiše. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pateikia neįtikėtiną istoriją, kaip ir naujų automobilių salone įmanoma nusipirkti perdažytą ir remontuotą transporto priemonę.

„Rinkis geriausią tarp geriausių!“, „Sėsk ir vairuok!“ – tokie skambūs vienos automobilių atstovybės reklamos šūkiai karčiai atsirūgo jais patikėjusiam Tadeušui Stašinskiui. Nors nauji ir blizgantys automobiliai iš tiesų atrodo lyg saldainiai, faktas, kad išsirinkti geriausią tarp geriausių laidos herojui taip ir nepavyko.

T. Stašinskis keletą metų dirba taksi ir kasdien į darbą išvažiuoja „Opel“ automobiliu. Tai  – mėgstamiausia vyriškio markė. Nenuostabu, jog pribrendus poreikiui įsigyti naują transporto priemonę, net nekilo minties rinktis kitą. Šių metų gamybos tamsiai žalia „Opel Zafira“ tiesiai iš salono – tokia buvo T. Stašinskio svajonė.

„Iš pirmo žvilgsnio mašina atrodė kaip mašina. Nauja yra nauja. Neapžiūrinėjau, nes tai – naujas produktas“, – pasakoja vyriškis.

Po poros dienų T. Stašinskis su draugu naują pirkinį apžiūrėjo nuodugniau. Ir liko nemaloniai nustebinti. „Buvo labai pažeista stogo apdaila. Ten buvo poliruota mašina, visur buvo tas baltas polirolis, neištrintas. Buvo matyti, kad mašina buvo poliruota ir perdažyta. Nereikėjo jokių ekspertų, mačiau plika akimi“, – pasakoja T. Stašinskis.

„Opel“ įgaliotas atstovas nekomentavo

Kas nutiko naujam automobiliui ir kodėl tokios būklės jis buvo atiduotas klientui? Miglotas atsakymas pirkėjui iš įgalioto „Opel“ atstovo atskriejo tik po keleto dienų: neva transporto priemonė buvo patekusi į krušą.

Akivaizdžiai matėsi, kad stogas ir sparnas perdažytas, kapotas. Visas dešinės pusės šonas perdažytas. Kaip aš suprantu, po krušos tik stogas turi nukentėti?

Klausimų sukėlė ir negrabus remontas. Net jei automobilis ir būtų pakliuvęs į krušą, T. Stašinskio nuomone, remontuotas jis būtų buvęs kitaip.

„Akivaizdžiai matėsi, kad stogas ir sparnas perdažytas, kapotas. Visas dešinės pusės šonas perdažytas. Kaip aš suprantu, po krušos tik stogas turi nukentėti?“ – klausia vyras.

Negana to, T. Stašinskis tikina išsiaiškinęs, kad jokios krušos toje Europos dalyje, kurioje pabuvojo jo svajonių automobilis, net nebuvo. Kuo toliau, tuo labiau ši nemaloni istorija darėsi klampesnė.

Mintyse perkratęs visus automobilio perdavimo dienos įvykius, T. Stašinskis prisimena ir dabar jau įtarimų sukėlusią vadybininko pastabą neplauti automobilio šepečiais esą dėl šviežių dažų.

LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ atsakymų paprašė paties pardavėjo. Deja, skelbti pokalbio telefonu dėl šios istorijos aplinkybių „Opel“ įgalioto atstovo „Žaibo ratas“ darbuotojas griežtai nesutiko.

Tuo metu Autoverslininkų asociacijos vadovas Rokas Knyva tikina, kad, priklausomai nuo sutarties sąlygų, prekybos agentas gali ir nežinoti, kas vyksta gabenant automobilį. Esą dažniausiai už transporto priemonės būklę transportuojant atsako gamintojas arba importuotojas.

„Pagal sąlygas yra aiškiai nurodyta: jei nuo autovežio „nukrovė“ jūsų kieme, nuo tada jūs perimate automobilį ir viską sužinote. Perėmimo metu, savaime suprantama, yra tokios procedūros kaip patikra, išorinės būklės [įvertinimas], dokumentų atitikimas ir t.t. Jei pastebite kažkokius neatitikimus, natūralu, kad vėliau aiškinatės, kodėl taip atsitiko, kad gavote ne tokį daiktą, koks buvo užsakytas“, – paaiškino R. Knyva.

Šiuo atveju, net jei pardavėjas atsakomybę už automobilį prisiėmė tik nuo savo slenksčio, ar gali būti, kad savo srities profesionalai nepastebėtų tokių akivaizdžių trūkumų?

„Abejoju, kad akivaizdūs dalykai gali būti pražiopsomi. Bet praktika rodo, kad praslydo toks variantas. Nežinau, išimtinis, išskirtinis, netikėtas atvejis...“ – svarstė R. Knyva.

Tai kas ir kur spėjo taip aplopyti 23 tūkst. eurų kainavusį naują automobilį?

„Jei taip darytų transporto kompanija, būtų savivaliavimas. Jei tai daroma su siuntėjo žinia, tada yra aiškus mechanizmas, kaip sprendžiami nedidelių pažeidimų atvejai“, – pridūrė R. Knyva.

Bet pažvelkime į šią situaciją teisininko akimis. Patyrusio advokato Arno Paliukėno nuomone, sunkiai tikėtina, kad pardavėjas, ypač vėluojant pristatyti automobilį, apie tai, kas vyksta su transporto priemone, nežino nieko.

„Netikiu, kad atstovybė nežinojo. Aš įsivaizduoju struktūrą, kaip jie gauna tuos automobilius. Jei taip ir yra [kad nežinojo], galima daryti prielaidą, kad tai – visiškai nenormalus verslininkų bendravimas tarpusavyje. Tai ta atstovybė Lietuvoje galimai pakišama“, – kalbėjo A. Paliukėnas.

Pasak advokato, už tokį incidentą įstatymų nustatyta tvarka turėtų atsakyti būtent Lietuvos atstovybė, ne užsienio partneriai.

Kas jai grėstų, jei su klientu nepavyktų susitarti draugiškai? Ir kaip baigėsi T. Stašinskio istorija? Apie tai žiūrėkite laidos reportaže.