Ketvirtadienį Seimas ketvirtą kartą bandė priimti Teisėkūros pagrindų įstatymą, pagal kurį nuo kitų metų kovo nebereikėtų įstatymų ir kitų teisės aktų skelbti popieriniame „Valstybės žinių“ leidinyje, tačiau ir vėl nesėkmingai.

Balsuoti dėl projekto priėmimo registravosi tik 42 Seimo nariai, konservatorių bei Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai, tad nesurinkus kvorumo balsavimas dėl priėmimo neįvyko.

Balsuojant dėl įstatymo projekto priėmimo turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė parlamentarų, t.y. 71 Seimo narys.Kvorumas balsuojant dėl minėtų Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisų per pastarąsias dvi savaites Seime sužlugdytas jau ketvirtą kartą.

Pakeitimui dėl „ Valstybės žinių“ besipriešinantys socialdemokratai anksčiau tvirtino, kad popierinis leidinys labai svarbus konstitucinei šalies sistemai, turi svarbią istorinę reikšmę, nors jų kritikai atremia, kad iš tiesų socialdemokratai rūpinasi savo bendražygio Jono Liongino, vadovaujančio „ Valstybės žinioms“, gerove.

Teisingumo ministerijos inicijuotos Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisos numato, kad „norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data“.

Projekte taip pat rašoma, kad galiojančiuose teisės aktuose nustatytas įpareigojimas skelbti informaciją leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ reiškia įpareigojimą tą informaciją skelbti atitinkamo subjekto interneto svetainėje, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip.Dabar visus priimtus teisės aktus, kitą informaciją, įvairius pranešimus privaloma skelbti „ Valstybės žiniose“ ir jo priede „Informaciniai pranešimai“.

„ Valstybės žinias“ leidžia valstybės įmonė Seimo leidykla „ Valstybės žinios“, jai vadovauja buvęs parlamentaras socialdemokratas J.Lionginas.