Socialiniame tinkle „Facebook“ išplatinta nuotrauka, kurioje Signatarų namuose eksponuojamą 1918 metų Nepriklausomybės Aktą saugantis vilnietis atrodo milžiniško dydžio, palyginti su nuotraukoje matoma prezidente Dalia Grybauskaite, prof. Vytautu Landsbergiu ir prof. Liudu Mažyliu, sukėlė nemenką ažiotažą. Tačiau pats šio šurmulio kaltininkas padidėjusio dėmesio nesureikšmina.

„Tai yra internautų išreikšta nuomonė. Labai to nesureikšminu, mat gyvenime yra buvę ir daugiau kuriozų. (...) Tiesiog su draugais pasijuokėme iš to. Visgi ne pirmas kartas, nes dirbu jėgos struktūroje, darbe esu viešas žmogus. (...) Nesu įsižeidęs“, – teigia nuo savanorio statuso karjerą jėgos struktūrose pradėjęs 27-erių E. Ruškys.

Vienas iš nepraleidusių progos pastebėti išskirtinį vilniečio ūgį – parlamentaras Gabrielius Landsbergis. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotraukos montažu, kuriame E. Ruškys atseit saugo dėl nuošliaužų kenčiantį Gedimino kalną. Tiesa, Vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis ten pavaizduotas kur kas didesnis, nei yra iš tiesų, – jis ten siekia ir Gedimino bokštą.

Tiesa, realybė yra kiek kitokia. Tikrasis jo ūgis siekia 1,98 m, tad ir Signatarų namuose užfiksuota nuotrauka, anot pašnekovo, yra viso labo iliuzija.

„Dar iš tokio kampo nufotografavo. Realybėje vėl kitaip atrodo. Nuotraukos yra nuotraukos“, – mano E. Ruškys.

Didelė atsakomybė

Sekmadienį Signatarų namuose pradėtas eksponuoti iš Vokietijos į Lietuvą atvežtas 1918 metų Nepriklausomybės Aktas čia lankytojus užsukti kvies iki šių metų lapkričio mėnesio. Anot pašnekovo, šio labai ilgai ieškoto ir pernai kovą Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudo Mažylio rasto dokumento saugojimas, nors ir yra didelė atsakomybė, tačiau visų pirma – pareiga.

„Atsakomybė – didelė, didelis dėmesys. Negalvojau, kad bus lengva, tačiau tiesiog ėjau, nes reikėjo atlikti savo pareigą“, – teigia E. Ruškys.

Pasak jo, tai, ką mato visuomenė, yra maža dalis to, ką jam tenka patirti darbe.

„Darbas yra ne tik saugoti. Vykdome ir ekstradicijas, daug keliaujame ir t.t. Darbas tikrai įdomus, nėra monotonijos“, – atviravo pašnekovas, tačiau nenorėjo gilintis į ateities planus.

Dirbo ir su V. Aleknos treneriu

E. Ruškys nėra įsitikinęs ir dėl sportinės karjeros. 2006 metais pradėjęs lankyti tuomet dar „Ozo“ vidurinę mokyklą, jis, sekdamas olimpinių čempionų disko metikų Romo Ubarto ir Virginijaus Aleknos pavyzdžiu, susidomėjo šia sporto šaka.

Atsakomybė – didelė, didelis dėmesys. Negalvojau, kad bus lengva, tačiau tiesiog ėjau, nes reikėjo atlikti savo pareigą.

„Tuo metu mane pastebėjo V. Aleknos treneris Rimantas Kalibatas. Kiek vėliau su treneriu Jurdanu Radžiumi pradėjome stovyklauti, ruoštis varžyboms“, – apie sportininko kelią pasakoja tarptautinio sporto meistro vardą gavęs E. Ruškys.

Tiesa, dabar dėl patirtų traumų karjerą turėjo pristabdyti. Tačiau prieš traumą sportininkas demonstravo gerus rezultatus. 2015 metų pabaigoje Kaune vykusiose varžybose jo mestas diskas pasiekė 63,21 metrų ribą.

Tas laikotarpis jam itin sėkmingas, mat tuomet Pietų Korėjoje vykusiose šeštosiose pasaulio kariškių sporto žaidynėse diską 58,14 m numetęs E. Ruškys užėmė septintą vietą. Ten jam teko susigrumti su tokiomis disko metimo pasaulio pažibomis kaip 2004 metų Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionas vengras Zoltanas Kovagas (66,01 m), pasaulio čempionas lenkas Piotras Malachowskis (62,12 m), Azijos pirmenybių bronzos medalininkas iranietis Mahmoudas Samimi (60,97 m).

Nors ir buvo pasiekta gerų rezultatų, tačiau E. Ruškys nemano, kad jis kada išbandys jėgas ir aukštesniame lygyje: „Dabar kaip ir oficialiai baigiau sportininko karjerą, nes patyriau traumų. Bet nuo to toli nenutolau. (...) Turime pratybų, tad su fiziniu aktyvumu viskas gerai. Tačiau nuo profesionalaus sporto teks atsiriboti, nes, kur profesionalus sportas, ten ir didžiulės traumos.“