Lietuvos ligoninėse ir poliklinikose dirba 63 tūkst. medikų, slaugytojų. Visų jų duomenys buvo pavogti sekmadienio naktį, kai įsilaužta į sistemas Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje.
„Buvo kėsintasi į visus mūsų turimus specialistų duomenis, t. y. apie 63 tūkst. asmenų“, – teigė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius Tadas Žentelis.
Pavogti medikų vardai, pavardės, asmens kodai, informacija apie tai, kur medikai gyvena ir dirba bei jų kontaktai.
„Didžioji dalis duomenų yra vieši, pavyzdžiui, gydytojo vardas, pavardė, darbovietė ir panašiai. Bet yra ir jautrių duomenų, t. y. asmens kodas, kontaktiniai duomenys, įdarbinimo krūvis“, – komentavo T. Žentelis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigiama, jog ši vagystė nėra siejama su vagyste iš Registrų centro.
Duomenys iš Registrų centro pavogti, kai programišiai apgaule perėmė slaptažodžius ir prisijungė.
Šiuo atveju programišiai pirmiausia surado, kad Akreditavimo tarnyboje yra konkreti spraga, tad per ją ir įsilaužė. Teigiama, kad Akreditavimo tarnyba perka IT paslaugas iš privačios įmonės.
„Spėjame, kad pasinaudota to „Apache“ įrankio spraga. Tas įrankis ne mūsų kurtas ir naudojamas visame pasaulyje, t. y. įvairių įstaigų“, – neslėpė T. Žentelis.
Priešiškos šalys nuolatos skenuoja Lietuvos sistemas ir ieško būdų pavogti duomenis. Apie tai, kad vagystę iš Registrų centro įvykdė rusų žvalgyba, kalbėta viešai. Tiesa, kas dabar pavogė medikų duomenis, dar nekalbama.
„Apie priešiškų šalių veiklą mes turime kolegas iš žvalgybos institucijų, kurios tą ir galėtų pakomentuoti“, – sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Antanas Aleknavičius.
Visos Lietuvos įstaigos esą raginamos pranešti apie menkiausius incidentus.
„Raginame visuomet keisti tą „nepranešimo kultūrą“, – dalijosi A. Aleknavičius.
Kibernetinį saugumą Lietuvoje finansuoja ne pati Lietuva, o Europos Sąjunga.
Šis incidentas yra pasekmė to, kas tęsėsi metų metus IT srityje.
Anot ministrų, Lietuvoje nebuvo ir iki šiol nėra plano, kaip valstybė saugo duomenis.
„Laiku neatlieka siūlymų, neužkardo, tad turime problemines situacijas“, – komentavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Dėl dabartinių vagysčių kaltė verčiama buvusioms valdžioms esą neskyrė pakankamai pinigų.
„Šis incidentas yra pasekmė to, kas tęsėsi metų metus IT srityje. Laikas susirūpinti ir baigti gaisrų gesinimo taktikas“, – aiškino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Socdemų finansų ministro teigimu, nėra pinigų Lietuvai finansuoti dar neišvogtų duomenų apsaugą.
„Mūsų biudžetas yra ant ribos, mes išskirstome viską, ką tik galime. Su tuo reikia išmokti, kaip prioritetus pasirinkti“, – neslėpė Kristupas Vaitiekūnas.
Įdomu tai, kad Lietuvos politikai konstatuoja esą kibernetinis saugumas Lietuvoje yra apleistas, o užsienyje moko kitas valstybes, kad kibernetinis saugumas yra šiuolaikinio karo dalis ir į jį reikia žiūrėti rimtai.
Naujausi komentarai