Kaip teigiama LASS kreipimesi į politikus, kitose Europos valstybėse nebekeliamas klausimas, ar šuo vedlys yra būtinybė nereginčiam žmogui, tačiau Lietuvoje situacija nesikeičia jau dešimtmečius.

Šiuo metu esanti pagrindinė pagalbinė priemonė gyventojams su regos negalia – baltoji lazdelė – neužtikrina visų galimybių saugiai judėti ir aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Turime pradėti kalbėti apie aktyvesnį valstybės įsitraukimą mažinant socialinę atskirtį ir plečiant techninės pagalbos priemonių aprašą, į jį įtraukiant ir šunį vedlį – kaip būtinybę regos negalią turinčiam žmogui“, – rašoma kreipimesi.

Rašte politikams taip pat pabrėžiama, kad Lietuva yra vienintelė šalis Baltijos regione, kurioje žmonės su regos negalia turi patys rūpintis šuns vedlio įsigijimu bei priežiūra.

Latvijoje ir Estijoje yra paruošta arba ruošiama po 20 šunų, kurių rengimas nuo 90 iki 100 proc. Tuo metu Lietuvoje yra tik vienas šuo vedlys, kurio įsigijimu ir priežiūra rūpinasi pats regos negalią turintis gyventojas.

LASS išsiųstame kreipimesi prašoma politikų suteikti galimybes regos negalią turintiems valstybės piliečiams gyventi visavertį gyvenimą, inicijuoti bei palaikyti įstatymo pataisas, kuriomis šuo vedlys būtų pripažinta kaip būtina techninės pagalbos priemonė regos negalią turinčiam gyventojui.