Seimas po ilgos pertraukos vėl atvėrė duris žmonėms su specialiais poreikiais, tačiau nesėkmingai. Konferencija, kurioje neįgaliųjų atstovai pakviesti išsakyti savo problemas, prasidėjo nuo liūdnų žinių. Vienam iš dalyvių dėl nepritaikytos infrastruktūros praskelta galva.

Į konferenciją atvykęs Vaidas pasakojo, kad neradęs vietos prie Seimo buvo priverstas statyti automobilį kitoje vietoje, o iškentęs skaudų kritimą dar ir baudą turėjo susimokėti.

„Tikrai širdį suskaudo. Aš suprantu, kad yra Kelių eismo taisyklės, bet kodėl nebuvo bausti kiti asmenys, kurie statė neįgaliųjų vietose? Jiems nebuvo išrašyti jokie baudos lapeliai“, – skundėsi Vaidas.

Pasak Seimo narės Monikos Ošmianskienės, neįgaliųjų padėtis Lietuvoje šokiruoja. Vos prieš pusmetį valstybės strateginiuose dokumentuose žmonės su negalia išvis neegzistavo.

Skaičiais antrina ir susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, pridurdama, kad kas trečia vieša transporto priemonė vis dar nėra pritaikyta žmonėms su specialiais poreikiais.

„Turime tik 32 proc. pritaikytų transporto priemonių žmonėms su įvairiais specialiaisiais poreikiais, mamoms su mažais vaikais, žmonėms, kuriems sunku judėti ir pan. Tikslas yra iki 2026 metų padidinti tą procentinę dalį“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.

Tačiau Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokios situacijos nesureikšmina. Pasak jos, toks procesas, kai nedidelė visuomenės grupė gauna mažiau dėmesio, yra normalus: „natūralu, kad vienos ar kitos grupės, mažesnės, nepriklausančios daugumai, problemos kartais nebūna politinės darbotvarkės viršuje“.

Aš suprantu, kad yra kelių eismo taisyklės, bet kodėl nebuvo bausti kiti asmenys, katrie statė neįgaliųjų vietose? Jiems nebuvo išrašyti jokie baudos lapeliai.

Bet sutinka su neįgaliųjų nuogąstavimais, kad politikams trūksta platesnio problemos matymo: „Natūralu, kad mes kur kas dėmesingesni jau esame negalią turinčių žmonių poreikiams, bet vis dar trūksta tos visumos, kad būtų patogu judėti mieste, kad žmonės, turintys negalią, jaustųsi visiškai pilnaverčiais, matomais, galinčiais dalyvauti viešame gyvenime pilna apimtimi“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seime pasirašytas memorandumas. Jo tikslas – gerinti žmonių su specialiais poreikiais pavežėjimo realybę ir, nors dokumentas yra neįpareigojantis, tiek verslininkai, tiek politikai žada susitarimo laikytis.

„Be abejo, teisinės galios jis neturi, bet man atrodo, tam tikrą reputacinę atsakomybę neša“, – manė M. Ošmianskienė.

„Dar geresnė paslauga būtent specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – atvažiuos vairuotojai, apmokyti, kaip fiziškai padėti ir taip pat padėti su visais kitais klausimais. O su pritaikyta vežimėlių kategorija pasikeis tai, kad bus specializuotas transportas, į kurį gali įvažiuoti vežimėlis“, – pasakojo apie naujas paslaugas pavežėjimo srityje „Bolt Lietuva“ operacijų vadovas Nerijus Ravinis.

Verslininkai įsitikinę: priėmus įstatymus, jų privalėtų laikytis, tačiau pačių žmonių iniciatyvos yra geriausia priemonė.

„Jeigu įstatymas bus priimtas, tai mes jo tikrai laikysimės, tačiau mes manome, kad visi pokyčiai, kurie vyksta pačių žmonių iniciatyva, yra geriau įgyvendinami, žmonės jaučia, kad tai yra ne spaudimas, o tai, ką reikia daryti. Ir tai daro nuoširdžiau“, – sakė N. Ravinis.

Naujomis galimybėmis džiaugiasi ir naują paslaugą išbandę neįgalieji.

„Nereikėjo ardyti vežimo, kaip aš įpratusi. Šį kartą tiesiog įvežė, išvežė ir viskas. Viskas vyko sklandžiai“, – džiaugėsi neįgalioji Aistė Krušinskaitė.

Žmonės, turintys negalią Lietuvoje, sudaro apie dešimtadalį visų gyventojų. Tai yra beveik ketvirtadalis milijono asmenų. Susisiekimo ministerija pranešė, kad greitu metu bus numatytas įpareigojimas savivaldybėms didesnę lėšų dalį skirti infrastruktūrai individualių poreikių turintiems žmonėms. Tam planuojama skirti pusę milijardo eurų.