Šauktinius reikėtų panaikinti?

Šią savaitę Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuva spartins ginkluotės pirkimus, pirks kartu su latviais ir estais, didins šauktinių skaičių. Dabar kasmet tarnybą atlieka 3,8 tūkst. jaunuolių. Pritarta, kad po dviejų metų būtų kviečiama beveik 4,5 tūkst.

„Dėl tokios kaimynystės, kokią turime, ir dėl tų Rusijos, Baltarusijos pajėgumų, kokius jie vysto, mes turime turėti pajėgas, kurios turi gebėjimus ir atgrasyti, ir ginti valstybę“, – komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gynybos stiprinimą Lietuvos vadovai aptaria su NATO, Vakarų šalių lyderiais, bet ar gynybos stiprinimas – ilgalaikis? Dabartiniai reitingų lyderiai socialdemokratai sako – šauktinius vėl panaikintų.

Esant dabartinei geopolitinei situacijai bet kokie kiti išsisukinėjimai ir svarstymai kelia Konstitucinės atsakomybės klausimus.

„Apskritai atsisakyčiau šauktinių tvarkos, nes, kaip ir minėjau, tai yra kuriamas galbūt ir platesnis rezervas, bet pirminis tikslas yra mūsų kariuomenės profesionalumas, užpildyti batalionai. Tai yra profesionalioji karo tarnyba. Čia yra pagrindinis siekis“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Šauktinių kariuomenė sugrąžinta 2015-aisiais po Rusijos agresijos Ukrainoje. Apklausos rodė, kad tam pritarė nuo 50 iki 70 proc. lietuvių.

„Esant dabartinei geopolitinei situacijai bet kokie kiti išsisukinėjimai ir svarstymai kelia Konstitucinės atsakomybės klausimus“, – sakė buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Bet dar anksčiau, 2008-aisiais, šauktiniai panaikinti, kai valdžioje buvo socialdemokratai. Ministro Juozo Oleko įsakymu.

Finansavimo peripetijos

Lietuva jau skiria gynybai 2 proc. BVP. Tai – NATO standartas. Dalis partijų pasirašė sutarimą finansavimą didinti iki 2,5 proc.

„Modernios, gebančios gintis kariuomenės turėjimas yra labai svarbus. Ir dėl to mes pasirašėme už finansavimo didinimą“, – kalbėjo Seimo narys Saulius Skvernelis.

Socialdemokratai siūlo gynybai skirti ne daugiau nei 2 proc. BVP. Lenkų rinkimų akcija pasirašė sutarimą skirti 2,5 proc., bet dabar sako, kad sutarimo nebepasirašytų. Apie didesnį nei 2 proc. BVP skyrimą gynybai nekalba Darbo partija.

Pertvarkant kariuomenę, 2015-aisiais sugrąžintiems šauktiniams išleista šimtai milijonų. Buvęs kariuomenės vadas sako – Lietuva liktų nesuprasta NATO partnerių, jei po naujų rinkimų vėl imtųsi drastiškų kariuomenės pokyčių.

„Jeigu jau Suomija prakalbo apie galimybę tapti NATO nare, Švedija irgi jau išreiškė tam tikras indikacijas“, – kalbėjo Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Anot krašto apsaugos ministro, stiprios kariuomenės kūrimas – ilgas procesas. Blaškymasis nepadeda.

„Bet kokiu atveju, šaukimo modelis yra keičiamas įstatymu. Todėl vis tiek Seimo sutarimas turi būti. Jeigu įstatymo pokyčiai vyks, tai pakeisti patį modelį yra labai sudėtinga. Dėl to mes akcentuojame, kad tai nėra greitas sprendimas“, – akcentavo A. Anušauskas.

Nuomonės skirtingos

LNK žurnalistai klausė žmonių, ar reikia didinti šauktinių skaičių. Paaiškėjo, kad vienaip apie šauktinių gausinimą galvoja vyresni žmonės, kitaip – jaunuoliai.

„O kam? Pas mus jokių agresijų nėra. Niekas mums negrasina. Tai ir nereikia tų išlaidų“, – teigė viena kalbinta gyventoja.

„Pasaulio galingieji šneka, kad artėja karas. Tai gal ir reikia, nes nebus, kur bėgt“, – kitokią nuomonę dėstė žurnalistų kalbintas vyras.

„Krašto apsauga yra svarbi, ypač turint tokius agresyvius kaimynus. Imant Vakarų šalių pavyzdį, manau reiktų į tai lygiuotis“, – teigė dar vienas pašnekovas.

„Taip, jiems reikia tos kariuomenės. Mes labai labai ištižę“, – kitokį niuansą akcentavo dar viena kalbinta moteris.

„Tam dalykui pritarčiau manau. Situacija darosi įtempta, sakykim. O laikas ir tarnybos sąlygos, tai čia yra išimtys visokios taikomos“, – kalbėjo žurnalistų kalbintas šiaulietis.

„Įgauna vyriškumą toje kariuomenėje. O jai valstybei reikia, tai jie tą mato ir sako“, – dėstė dar vienas vyras.

„Nieko blogo čia. Ir jaunimui neprošal, ir valstybei šiais laikais reikia“, – savo nuomonę išsakė kitas pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jeigu būčiau šauktinio amžiaus, sutikčiau. Laukčiau šito kvietimo ir tarnaučiau Tėvynei. Bet kaip mama, perdėtai truputį galvoji apie savo vaikus, apie savo vaikų saugumą. Tai vėl gi skirtingai tai vertini“, – palyginimą pateikė kalbinta moteris.

„Manau, kad reikia. Geopolitinė padėtis yra tokia. Gal ilgainiui mes tapsime kaip Izraelis, kur visiems yra privaloma tai praeiti?“ – sakė gyventojas.

„Nežinau dėl skaičiaus didinimo, bet kad reikia kariuomenėje apsilankyti ir pabūti, tai tikrai“, – užtikrintai dėstė gyventojas.

„Sakyčiau, kad gal ir nereikėtų didinti, o palikti, kaip yra. Reiktų palikti jaunimui tą pasirinkimo laisvę. Ar jis nori eiti į kariuomenę, ar jis nori kažką kito gyvenime veikti. Gal jis norės ateiti vėliau, o ne kai jam 18 ar 19 metų“, – akcentavo kalbintas jaunas vyras.