Kaip veikia ši sistema ir kaip 112 padeda žmonėms nelaimės vietoje, pasakojo BPC Vilniaus skyriaus viršininkė, vidaus tarnybos pulkininkė leitenantė Jelena Montvilienė.
– Kaip apskritai veikia „eCall“ sistema ir kokią informaciją gaunate, gavę tokį pranešimą?
– „eCall“ – tai avarinis automobilio skambutis, kuris gali būti inicijuojamas dviem būdais: rankiniu būdu – paspaudus SOS mygtuką, arba automatiniu būdu. Kalbant apie automatinį būdą, tai sunkesnė situacija, sudėtingesnis įvykis, kai pats vairuotojas ar keleivis negali paskambinti. Tuomet skambina automobilis. Kartu su skambučiu Bendrasis pagalbos centras gauna duomenų rinkinį: automobilio markę, valstybinį numerį, GPS koordinates, tai yra lokaciją, kiek keleivių važiavo, kokios oro pagalvės išsiskleidė. Tokią informaciją gauname.
– Ganėtinai išsamu. Per kiek laiko išsiunčiamos tarnybos?
– Gavę „eCall“ skambutį, bandome kalbėtis. Jeigu su mumis niekas nekalba, iš karto išsiunčiamos visos pagalbos tarnybos. Tokiu atveju prognozuojame blogiausią scenarijų ir siunčiame priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, policiją ir medikus.
– O tas minėtas atvejis – ar dažnai iš užsieniečių sulaukiate pagalbos prašymų?
– Sulaukiame. Užsienio kalbų mokėjimo poreikis su kiekviena diena didėja – tai susiję ir su migracijos procesais, ir su turizmu. Kiekvienoje pamainoje stengiamės, kad būtų žmonių, kalbančių bent jau populiariausiomis kalbomis: lenkų, anglų, rusų. Jeigu į tokį skambutį atsiliepia darbuotojas, kuris, pavyzdžiui, nemoka anglų kalbos, jis mato, kuris kolega kalba ta kalba, ir skambutį peradresuoja.
– O kokią reikšmę turi numeris 112 tiems, kurie negyvena Lietuvoje, bet keliauja per mūsų šalį?
– Numeris 112 – tai bendras Europos skubios pagalbos telefono numeris. Jis veikia visose Europos Sąjungos valstybėse 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, nemokamai. Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams neturėtų rūpėti, kokiu numeriu skambinti nelaimės atveju – jie žino vieną numerį – 112. Tai mūsų visų saugumo garantas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar daug sulaukiate skambučių, kurie nėra susiję su jūsų teikiama pagalba, ir žmonės teiraujasi ne visai aktualių dalykų?
– Pagal mūsų statistiką, 70 procentų skambučių yra skubios pagalbos prašymai, o 30 procentų – įvairūs, trukdantys ar kartais melagingi skambučiai, dažniausiai neatitinkantys numerio paskirties. Skambinantieji kartais turi nepagrįstų lūkesčių, nes numeris 112 skirtas skubios pagalbos tarnybų iškvietimui. Tai keturios tarnybos: policija, greitosios medicinos pagalbos tarnyba, ugniagesiai gelbėtojai ir aplinkosauga. Dažnai žmonės tikisi teisinės ar socialinės pagalbos, konsultacijų, tačiau jų negauna.
– Tokiu atveju nukreipiate kitur ar tiesiog informuojate, kad tai ne jūsų kompetencija?
– Ne visada. Mūsų linijos turi būti kuo greičiau atlaisvintos tiems, kuriems reikalinga skubi pagalba.
– Tie 30 procentų gal ir nėra didelis skaičius, bet ar ši statistika didėja, mažėja? Ar imamasi priemonių ją mažinti?
– Tendencijos yra geros – kiekvienais metais skambučių skaičius mažėja, o pranešimų daugėja. Skambutis reiškia pranešimą, ir ši tendencija mus labai džiugina. Daug dėmesio skiriame edukacijai, viešinimui. Užaugo jauna karta, kuri puikiai žino numerį 112, kada skambinti, ir atsakingai juo naudojasi. Stengiamės skiepyti skambinimo numeriu 112 kultūrą.
– Lietuviams, keliaujantiems užsienyje, šis numeris taip pat aktualus. Tokiu atveju, kviesdami pagalbą svečioje šalyje, atsiliepiantis žmogus kalba vietine kalba, teisingai?
– Taip.
– Bet turi kalbėti ir kitomis kalbomis, kaip ir mūsų šalyje, ar ne?
– Ne visada. Turėjome tokios patirties su Prancūzija – išgirsta anglų kalbą ir padeda ragelį.
– Kaip tuomet sulaukti pagalbos, patekus į nelaimę?
– Užsienio reikalų ministerija. Galima bandyti skambinti į konsulines įstaigas. Ne visur, kaip Lietuvoje, stengiamasi kalbėti užsienio kalbomis. Čia rodome lyderystę. Iš tikrųjų labai stengiamės – net ir su egzotinėmis kalbomis. Turėjome situaciją, kai paskambino žmogus, kalbantis kinų kalba. Neturėjome tokia kalba kalbančio darbuotojo, bandėme susišnekėti kitomis kalbomis, nepavyko. Tuomet prisiminėme, kad vienos darbuotojos vyras moka kinų kalbą.
– Netgi šitaip?
– Netgi šitaip. Susisiekėme su juo ir sujungėme su skambinusiuoju. Padėjome, nepalikome situacijoje.
Naujausi komentarai