„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, –  savo užuojautoje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

K. Motieka gimė 1929 metais Kaune. Jis studijavo Vilniaus ir Leningrado universitetuose, darbinę veiklą pradėjo 1954 metais prokuratūroje, buvo ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, nuo 1961 metų vertėsi advokato praktika.

K. Motieka buvo aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas, 1988 metais įkūrė pirmąją Lietuvoje teisininkų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupę ir buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą.

1989–1990 metais SSRS Aukščiausioje Taryboje jis dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutartį.

1989 metais K. Motieka SSRS Antrojo liaudies deputatų suvažiavimo metu Kremliaus salėje pasakė kalbą ir pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, vicepirmininkas, dalyvavo Sąjūdžio klubo grupėje, rengusioje nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Koordinavo Teisinės sistemos komisijos veiklą, priklausė redakcinei grupei Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms rengti.

1993 metais K. Motieka įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.

K. Motieka buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).

Šalies vadovai pareiškė užuojautą

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl advokato ir Kovo 11-osios akto signataro K. Motiekos mirties.

„Lietuva neteko iškilaus nepriklausomos valstybės kūrėjo. Jį visada prisiminsime kaip žmogų, dar 1989 m. išdrįsusį SSSR liaudies deputatų suvažiavime pareikalauti grąžinti suverenitetą Lietuvai. Po Kovo 11-osios K. Motieka buvo vienas iš Lietuvos Konstitucijos autorių. Tai buvo žmogus, kuriam rūpėjo valstybė, o ne asmeninė garbė. K. Motieka buvo neeilinė asmenybė, aplinkinius žavėjusi kultūringumu, erudicija ir tolerancija“, – rašoma vadovai Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

Dėl Kovo 11-osios akto signataro, teisininko, vieno iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjo K. Motiekos mirties Seimo ir savo vardu nuoširdžią užuojautą pareiškė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, – sakoma Seimo pirmininkės užuojautoje.

„Netekome sąžiningo, savo šaliai atsidavusio žmogaus, padėjusio pamatus Lietuvos valstybei. K. Motiekos nuopelnai valstybingumo stiprinimui ne kartą buvo įvertinti aukščiausiais apdovanojimais. Šią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, draugams, kolegoms, mokiniams, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – pažymima premjerės Ingridos Šimonytės užuojautoje.