Rusijos valdžios „fašistais“ vadinami ukrainiečiai kovoja už istorinę tiesą, kurios išsivaduodami iš sovietų okupacijos siekė ir lietuviai, penktadienį rašo įtakingas amerikiečių dienraštis „The New York Times“.
Atmesdamas Rusijos kaltinimus naujajai Ukrainos valdžiai, užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Kohenas) primena Lietuvos istorijos iškraipymą sovietų okupacijos metais.
JAV dienraštyje pabrėžiama, kad tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo tinkamai įamžintas per holokaustą žuvusių žydų atminimas.
„Mūsų dienomis, anot V.Putino, „fašistai“ yra Kijeve. Be abejo, mokykloje jam buvo dėstoma suklastota istorija“, - rašoma dienraštyje paskelbtame komentare.
R.Cohenas, kurio šeima yra kilusi iš Žagarės miestelio, pabrėžia, kad tapusios Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis Baltijos valstybės „pradėjo atskirti tiesą nuo melo savo krauju aplaistytoje istorijoje“.
„Neabejotina, kad šios Europos dalies gyventojai siekė įsilieti į NATO ir ES dėl savo saugumo ir klestėjimo. Tačiau žmonės ypač trokšta garantijų, kad jų istorinės kančios ir jas lydėjęs melas taptų praeitimi“, - rašo „New York Times“.
R.Cohenas primena, kad Žagarė Lietuvoje buvo okupuota tris kartus, o 1944 metais sugrįžus sovietams rasti keli tūkstančiai per nacių okupaciją sušaudytų žydų kūnų. Tačiau sovietai neaiškino, kad žuvusieji yra žydai.
„Sovietai miške pastatė ženklą: „Memorialas fašizmo aukoms.“ Jis slėpė tiesą, kaip buvo įprasta Maskvos imperijoje. Sovietai rado žmonių palaikus, tačiau nepasivargino išsiaiškinti, ar jie buvo žydai,“ - rašoma straipsnyje.
„New York Times“ apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad sovietmečiu holokaustas turėjo būti traktuojamas pagal sovietų politinę programą, kurios kertinis akmuo – kad karas prasidėjo 1941 metais, A.Hitleriui įsiveržus į Sovietų Sąjungą, o ne 1939-aisiais, kai buvo sudarytas Hitlerio ir Stalino paktas bei buvo surengta bendra nacių ir sovietų invazija į Lenkiją.
„A.Hitleris žydus kaltino dėl komunizmo. Tuo tarpu komunistas Stalinas irgi buvo nusistatęs prieš šią tautą. Jo pokarinėje propagandoje žydai tapo „šaknų neturinčiais kosmopolitais“. Žydai nebuvo laikomi nacizmo aukomis – veikiau imperialistų sąmokslo prieš komunizmą agentais“, - primena R.Cohenas.
Jo teigimu, J.Stalinas turėjo prijungti žydų patirtą ypatingą kančią prie milžiniškų bendrų slavų ir rusų aukų per „Didįjį Tėvynės karą“ prieš A.Hitlerį.
„Taigi, žydai, sušaudyti grioviuose prie Žagarės arba Panerių miškuose netoli Vilniaus, taip pat daugybėje kitų duobių „kruvinosiose žemėse“, buvo įvardijami „nuo fašizmo žuvusiomis tarybinėmis aukomis“ – jeigu iš viso būdavo paminimi, - rašo R.Cohenas.
„New York Times“ apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad tik Lietuvai tapus nepriklausoma nuo Maskvos 1990 metais miške prie Žagarės buvo pastatytas paminklas, įvardijantis nacių nusikaltimą. Jo užrašas skelbia: „Šioje vietoje 1941 metų spalio 2 dieną nacistai ir jų vietos talkininkai nužudė apie 3 000 žydų vyrų, moterų ir vaikų iš Šiaulių apskrities.“
2012 metais miestelio centre buvo atidengta atminimo lenta su panašiu užrašu.
„Ukraina kovoja už teisę tiksliai ir teisingai prisiminti, kad 28 metų Lvovo dėstytojas žuvo kovoje už savo laisvę. Jokia teisė neturėtų būti svarbesnė Jungtinėms Valstijoms ir Europai. Melu paremtos visuomenės žlunga“, - baigiamas „New York Times“ straipsnis.
Naujausi komentarai