Kuršių nerijoje gerokai pagausėjęs šernų būrys visiškai suįžūlėjo – medžiotojų nešaudomi miško žvėrys apsigyveno Neringos miesteliuose.

Priviso lyg šunų

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje – spartaus šernų dauginimosi metas. Šiemet jų pagausėjo kone dvigubai.

Vietinių ir turistų išlepinti miško gyvūnai tapo lyg naminiai – tingėdami patys susirasti maisto jie patraukė į miestelius, kur be baimės jo kaulija kone iš kiekvieno sutikto žmogaus. Išvysti šerną Nidos centre vidurdienį jau tapo įprasta.

"Šernų Neringoje buvo visada, tačiau iki šios vasaros jie dar buvo atsargūs ir į gyvenvietes nelindo. O šiemet miestelius užpuolė tarsi kokie skėriai. Vasaros pradžioje jie čia užsukdavo tik naktimis, tačiau dabar drąsiai sukiojasi bet kuriuo paros metu. Šernai tapo bebaimiai, juos sutikti tapo taip pat įprasta kaip ir kaimyno šunį", – pasakojo Nidos gyventojas Antanas.

Pasak jo, pikčiausia, kad šernai sliūkinėja ne tik po miesto teritoriją, bet ir įkyriai lenda į sodybų kiemus, kur ne tik išrausia žolynus, bet ir kelia didelį triukšmą.

"Jie ateina gaujomis ir taip kriuksi, kad neįmanoma išsimiegoti, todėl ypač gėda prieš poilsiautojus. Kadangi pats vasarą nuomojau kambarius, pastebėjau, kad turistai nebuvo patenkinti. Kai kurie net paprašė sukeisti kambarius, kiti bijojo vienus vaikus išleisti į kiemelį", – tvirtino Antanas.

Pašnekovas pasakojo, kad sykį reikalaudami ėdalo šernai bandė įsibrauti į namus – jie jau buvo užlipę laiptais ir laukė prie durų.

Stadione – lyg bulvių lauke

Neringą užpuolę šernai šiemet pridarė daugybę eibių ne tik gyventojams, bet ir miestą tvarkantiems žmonėms.

Bendrovės "Neringos komunalininkas" direktorės Danguolės Seselskytės teigimu, dėl pernelyg išdrąsėjusių šernų atsirado dvigubai daugiau darbo. Tenka ne tik kaskart iš naujo tvarkyti išknistas pievas bei stadioną, bet ir rinkti išmėtytas šiukšles.

"Po kiekvienos nakties randame išvartytus konteinerius, iš kurių šiukšlės išblaškomos po visą teritoriją. Nors iki aštuntos ryto mūsų darbuotojai jas surenka, po kelių valandų gauname žinių, kad šiukšliadėžės vėl išvartytos", – tikino D.Seselskytė.

Dar sunkiau sutvarkyti šernų išknaisiotas teritorijas – kainuoja nemažai pinigų, be to, tai bergždžias reikalas.

"Neseniai išlyginome išraustą futbolo stadioną Juodkrantėje, tačiau jau po kelių dienų jis vėl buvo sudarkytas. Dabar tvarkyti jo nesiryžtame, nes tai tėra pinigų švaistymas", – paaiškino D.Seselskytė.

Virto naminiais gyvūnais

Kad Neringoje šiemet išties per daug šernų, patvirtino ir medžiotojų būrelio "Girinis" vadovas Arvydas Gaudiešius. Jo teigimu, gausėjančią populiaciją lėmė ne tik šilta žiema, bet ir patys žmonės, kurie noriai šeria šiuos laukinius gyvūnus.

"Uždarius Neringos sąvartyną jie neteko įprastos maitinimosi vietos, todėl patraukė link gyvenviečių, kur juos mielai pašeria žmonės. Nors daugeliui maitinti šernus tapo pramoga, reikėtų įsisąmonyti, kad žvėrių šerti negalima. Maža to, juos šeria ne tik turistai, bet ir parduotuvių, valgyklų darbuotojai", – kalbėjo A.Gaudiešius.

Pasak jo, būtent dėl tokio žmonių geranoriškumo miško žvėrys jau nėra plėšrūs ir prarado baimės instinktą – jie nebebijo triukšmo, nereaguoja, kai mosuojama rankomis, nebėga apmėtomi akmenimis ar kankorėžiais.

"Šernai tapo jaukūs ir neteko miško žvėrims būdingo atsargumo. Tai išties blogai, nes dėl to nukenčia ir patys žmonės – žvėrys be jokios baimės puola į gatves ir būna partrenkiami automobilių. Tuomet ne tik žūva gyvūnas, bet ir apgadinamas automobilis", – pabrėžė medžiotojas.

Ilgai neleido šaudyti

Pašnekovas neturi tikslios statistikos, kiek šiais metais būta eismo įvykių, per kuriuos partrenkti miško žvėrys, tačiau tikino, kad jų skaičius jau dabar kelissyk didesnis, nei būdavo anksčiau.

"Labai daug tokių įvykių vairuotojai nefiksuoja, o mes apie juos sužinome tik pakelėse radę žuvusių gyvūnų lavonus", – teigė A.Gaudiešius.

Pasak jo, norint mažinti šernų keliamą grėsmę, juos neišvengiamai reikia naikinti. Per kelerius metus, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija buvo gerokai sumažinusi leidžiamų medžioti žvėrių skaičių, šernų populiacija gerokai išaugo.

"Trisdešimt metų, kol šernus medžiojome, viskas buvo gerai, tačiau pasikeitus direkcijos valdžiai padėtis pasikeitė. Jie dauginasi labai greitai, jau seniai žinojau, kad taip atsitiks. Tačiau manęs niekas nesiklausė", – pabrėžė A.Gaudiešius.

Į Nidą patrauks ir stirnos

Anot medžiotojo, Neringos laukia dar daugiau bėdų. Jau dvejus metus neleidžiama šaudyti stirnų, todėl jų populiacija taip pat išaugo kelis sykius. Taigi veikiausiai ir jos greitai užplūs gyvenvietes.

"Pastebėjome, kad stirnos prastai įmitusios, nes jų gerokai daugiau, nei yra maisto. Todėl nebeišsimaitindamos miškuose jos taip pat praras baimę ir ėdesio ieškos miesteliuose", – įsitikinęs žinovas.

A.Gaudiešius tikino, kad apskritai visi miško žvėrys Kuršių nerijoje tapo kone naminiais, o tai ateityje kels vis daugiau sunkumų.

"Neringoje vyksta nenormalūs reiškiniai. Įsivaizduokite, pakelėse jau tupi ne tik šernai, bet ir lapės. Šios taip pat laukia, kol koks automobilis sustos ir žmonės numes kąsnelį", – ironizavo A.Gaudiešius.

Nudobs 133 šernus

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius tikino, kad priemonių jau imtasi – duotas leidimas dalį šernų iššaudyti. Vis dėlto sunkiausia susidoroti su tais šernais, kurie gyvena miestelių teritorijose.

"Neringoje yra dvi šernų populiacijos: viena gyvena miške ir prie žmonių nesiartina, kita – miesto šernai, o jų šaudyti gyvenvietėje negalima", – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, šiuos šernus pirmiausiai reikia išvyti iš miesto teritorijos, nes pagal Medžioklės įstatymą šaudyti žvėris miestų teritorijose draudžiama.

"Spalio 18-ąją prasideda medžioklės su varovais – pirmiau bandysime išginti, o vėliau šaudyti", – kalbėjo G.Gražulevičius.

Iki sezono pabaigos – vasario 1 d. – planuojama nušauti iki 133 šernų.

Skaičiai ir faktai:

Neringoje, kad nekeltų grėsmės, gali būti ne daugiau nei 80 šernų.

Per devynis šių metų mėnesius nušauta 70 šernų.

Iki kitų metų vasario 1 d. planuojama nušauti iki 133 šernų.

2007 m. Neringoje užfiksuota 17 eismo įvykių, kai susidurta su žvėrimis.

Per devynis 2008 m. mėnesius užfiksuota 18 eismo įvykių, kai susidurta su žvėrimis.

Nepatvirtintais duomenimis, tokių neužfiksuotų eismo įvykių buvo keturiskart daugiau nei 2007 m.