Siūloma praplėsti kariuomenės galias ir nepaskelbus karo padėties jai leisti naudoti ginklą prieš neatpažintus ginkluotus asmenis Lietuvos teritorijoje. Tokias pataisas rengianti Krašto apsaugos ministerija sako, kad dabartinė teisinė bazė nėra pakankama, kai tenka reaguoti į naujo tipo karinius incidentus.

Vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ pirmą kartą pasirodė Kryme, netrukus jį aneksavo Rusija. Strategija, kai kariai be atpažinimo ženklų perima teritorijos kontrolę, Vakarams yra naujiena, ir pradėta galvoti kaip tam užkirsti kelią.

Teigiama, kad policijos pajėgos vargiai būtų pajėgios neutralizuoti sunkiąja ginkluote apsirūpinusius žmones, o kariuomenė negalėtų įsikišti, nes, pagal dabartinius įstatymus, negalima imtis veiksmų, kol nepaskelbta karo padėtis.

Krašto apsaugos ministerija siūlo įstatymo pataisas, kurios, kai nevyksta karo veiksmai, leistų kariuomenei naudoti ginklą prieš neatpažintus ginkluotus asmenis Lietuvos teritorijoje.

„Pratybų metu pasirodė, kad kai kurie apribojimai neleidžia mūsų kariams ir kitoms statutinėms struktūroms pakankamai efektyviai veikti kartu. Galbūt reikėtų kai kuriuos teisės aktus patikslinti, kad mūsų reakcija būtų savalaikė ir garantuota, kad būtų apsaugoti mūsų žmonės ir Lietuvos valstybė“, – mano krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Atsargos karininkas Albertas Daugirdas teigia, kad prieš beveik du dešimtmečius jau būta precedento, parodžiusio, kad kariuomenė gali tinkamai reaguoti į tokius incidentus. Tuomet Pabradėje per pratybas buvo aptikta įtartina stovykla, kur paaugliai buvo treniruojami rusų kariuomenės karininko.

„Viskas buvo padaryta taip, kaip ir priklauso aptikus įtartiną elementą mūsų teritorijoje. Taigi mes turime precedentų, tačiau dabar vėl kalbama apie kažkokias ypatingas instrukcijas įstatyme. Aš, kaip atsargos karys, galiu patvirtinti, jog trejus metus nežinau, kur man prisistatyti, prie kokio dalinio esu priskirtas, ką daryti, jeigu teritorija, kurioje aš gyvenu, bus užimta priešininko“, – tvirtina Lietuvos kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras A. Daugirdas.

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis sako, kad dabar nėra numatyta, kaip kariuomenė būtų panaudota neutralizuojant grėsmes, nepatenkančias į tradicinės agresijos apibūdinimą, kai pasirodę neaiškūs ginkluoti asmenys užiminėja pastatus, trikdo valstybės veiklą.

Pasak eksperto, pataisos leistų prezidentui, pritarus parlamentui, neskelbiant karo padėties, tiesiogiai įsakyti kariams panaudoti jėgą prieš neatpažintus ginkluotus asmenis.

„Didelis pluoštas įstatymo pataisų pašalintų tokias neveikimo galimybes, o suteiktų galimybę veikti, panaudoti ginklus,  priemones ir, žinoma, tokioje situacijoje karių įgaliojimai turi būti išplėsti – karys turėtų teisę ir patikrinti dokumentus, ir įeiti į būstą, ir atlikti kažkokią kratą, paiešką“, – dėsto A. Matonis.

Krašto apsaugos ministerija siūlymus jau po poros savaičių žada pateikti politikams.