Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pakomentavo ne tik apie bausmių griežtinimą, bet ir švelninimą.

– Lietuvoje per daugiau nei 30 metų Baudžiamasis kodeksas (BK) keistas ne kartą. Siūlote griežtinti bausmes už genocidą, už gyvybes, už sveikatos sutrikdymą. Tarp pakeitimų yra ir daugiau įvairių siūlymų. Ką konkrečiai norite keisti?

– Didžiausias iššūkis, kad BK buvo daugybę kartų keistas, bet labai fragmentiškai. Kiekvienoje kadencijoje, kiekvieno Seimo nario garbės reikalas buvo užregistruoti bent vieno straipsnio pakeitimą. Dėl to per 30 metų turime labai išbalansuotą BK. To pasekmė, ką mato ir pati visuomenė, ypatingai rezonansinėse bylose, bausmė dažnai būna neproporcinga arba sunkiai suprantama, kodėl už smurtinius nusikaltimus turime švelnesnes bausmes negu už visiškai nesmurtinius ar galimai mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.  

Iš statistikos matome, kad Lietuva išsiskiria bausmių neproporcingumu, ypatingai už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, už smurtinius, už tarptautinius nusikaltimus žmoniškumui. Deja, tos bausmės – labai neproporcingos. Apatinė riba dažnai – net nenustatyta. Arba nustatyta žymiai per žemai. Tvarkome šią dalį, dėl smurtinių, seksualinių, nusikaltimų žmoniškumui. Apatinė riba yra keliama. Taip pat neretai peržiūrima ir maksimali riba. Sugriežtinama atsakomybė, kad pavojingos veikos, kurios turi ilgalaikes pasekmes žmonėms, galėtų būti proporcingai nubaudžiamos. Labai svarbu paminėti veikas, susijusias su vaikais, nepilnamečiais asmenimis ar seksualinio pobūdžio nusikaltimais. Tos bausmės turėtų būti proporcingesnės ir griežtesnės, tą ir numato mūsų projektas.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paminėjau kelis siūlymus, tai sveikatos sutrikdymas, genocidas, riaušės, bet tarp siūlymų yra ir prostitucija. Kodėl ir čia reikėjo keisti Baudžiamąjį kodeksą?  

– Įtraukimas į prostituciją, prekyba žmonėmis – nemažą žmonių ratą paliečiančios, ypatingai jautrios sritys. Dažniausiai tai yra vienišos moterys arba moterys su vaikais. Taip pat matome tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje, tai yra ir pabėgėlės iš Ukrainos. Atsakomybė turėtų būti griežtesnė ir proporcingesnė.  

– Esate žinoma, kaip ministrė, kuri keičia kalėjimų sistemą Lietuvoje ir nenori, kad žmonės kalėtų už mokesčių mokėtojų pinigus. Ar tie žmonės turėtų leisti laiką kalėjimuose?

– Būtent todėl ir turime visas tris BK peržiūros sistemas. Visas kodeksas yra subalansuojamas. Tais atvejais, kai turėjome, pavyzdžiui, laisvės apribojimo skyrimą arba alternatyviai areštą, taip pat tai vertinta. Kai kuriems nusikaltimams, kurie nėra seksualinio pobūdžio, nėra smurtinio pobūdžio, kurie nekelia pavojingumo visuomenei, yra įvedamos alternatyvios bausmės. Pavyzdžiui, laisvės apribojimas, galimas elektroninis monitoringas, įvedami viešieji darbai ir būtent taip yra subalansuojama. Puikiai suprantame, kad tiems asmenims, kurie gali susimokėti baudą, atlikti viešuosius darbus, išlaikyti patį save, tokia bausmė – proporcingesnė.  

Jeigu kalbame apie seksualinio arba smurtinio pobūdžio nusikaltimus, izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas. Proporcingai sudėliojus, turime proporcingą baudžiamąją politiką. Per pastaruosius metus pavyko pasiekti, kad Lietuva nebėra lyderė tarp įkalintų asmenų skaičiaus, nebesame tarp TOP trijų valstybių. Labai svarbu pasiekti ES vidurkį, kad už labai sudėtingus nusikaltimus būtų griežta atsakomybė, o už tuos, kur galėtume neišlaikyti tų asmenų kalėjime, turėti alternatyvas. 

Jeigu kalbame apie seksualinio arba smurtinio pobūdžio nusikaltimus, izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas.

– Jūs taip pat siūlote sušvelninti tam tikras bausmes, kurios dabar yra pakankamai griežtos. Apie ką čia kalbama?  

– Kalbame apie nusikaltimus, kurie visiškai nesusiję su laisvu asmens apsisprendimu, fizine sveikata. Tai – labai specifiniai nusikaltimai, pavyzdžiui, pašto ženklų klastojimai ir kitos nusikalstamos veikos, kurios yra visiškai kito pobūdžio. Be abejo, alternatyvų įvedimas, pavyzdžiui, viešieji darbai arba baudos – žymiai proporcingesnės. Tikėtina, kad jos gali būti žymiai paprasčiau realizuojamos. Jeigu kalbėtume apie viešųjų darbų įvedimą kaip alternatyvą baudoms, dažnai tai užtikrintų ir teisingumo jausmą. Nusikaltę asmenys dažnai neturi pajamų, kad susimokėtų. Tokiu atveju, neužtikrinamas teisingumo jausmas. Tai viešieji darbai arba areštas yra tos alternatyvos, kur asmuo galėtų jausti pasekmes.

– Ar su teisingumo jausmu matote kažkokių rizikų, kurios taip pat galėtų ateiti ir apie kurias reikėtų pagalvoti, galbūt iš anksto jas užkardyti?

– Didžiausia rizika, kad net priėmus jau ir trečiąją BK dalį, atlikus Steven analizę, po kurio laiko matysime atskirų straipsnių iniciatyvas. Jie gali išbalansuoti BK. Labai norėtųsi, kad būtų BK tvarumas, kad sisteminiai pakeitimai numatytų, kuo skiriasi sunkūs, apysunkiai ir baudžiamieji nusižengimai. Galėtume turėti proporcingą sistemą.