Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigia, kad Valstybės kontrolės (VK) išdėstytos pastabos dėl bendradarbiavimo stokos tarp verslo ir mokslo yra suprantamos, nes verslo įtraukimas į mokslą dar tik įsisuka.

Viceministrė taip pat pažymi, kad auditoriai, pasigedę aukšto lygio mokslininkų ir vadybininkų telkimosi slėniuose, neatsižvelgė į visas įgyvendinamas priemones, kurios, jos vertinimu, yra kompleksinės.

"Tie rodikliai nėra pasiekiami per pusmetį, reikalingas įsivažiavimas, kuris paskui tą rezultatą duoda. Tai šiuo metu yra būtent tas "užsukimo" metas", - BNS auditorių išvadas komentavo N.Putinaitė.

"Mokslo ir verslo bendradarbiavimą paskatinti tikrai yra dabar vienas iš pagrindinių iššūkių. Mums Valstybės kontrolės rekomendacijos yra darbinės, mes matome, kad galėsime jas visiškai įgyvendinti tuomet, kai jų įgyvendinimas yra numatytas. Rezultatai po metų kitų ateis, tokius mes esame ir valstybinius įsipareigojimus pateikę. Slėniai realiai bus užbaigti iki 2013 metų, bet daugelis veiklų dar tęsis iki 2015-ųjų", - dėstė ji.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo efektą, viceministrės teigimu, parodo naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimasis, bendri projektai, iš verslo į mokslo įstaigas patenkančios lėšos, versle dirbančių mokslininkų skaičius.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė pažymėjo, kad investuojama ne tik į infrastruktūrą, bet ir į mokslinę veiklą. VK savo ruožtu akcentavo, kad infrastruktūrai skiriama didžioji dalis slėnių programų lėšų.

"Turbūt Valstybės kontrolė daugiausiai dėmesio skyrė laboratorinės įrangos statymui, bet iš tiesų vien tyrėjų karjeros programai yra skirta per 600 mln. litų. Tai yra programa, kuri skirta moksliniams tyrimams, mokslininkų kompetencijai, doktorantų rengimui. Tai pat yra kitos smulkesnės programos. Taigi iš tiesų yra numatytas visas kompleksas priemonių", - dėstė N.Putinaitė.

Viceministrės aiškinimu, numatoma, kad 2020 metais pritrauktų iš verslo ir privačių lėšų mokslo sektoriuje bus 1,9 proc., dabar šis rodiklis nesiekia 1 proc.

"Tam, kad visas procesas būtų kuo efektyvesnis, ministerija jau praėjusiais metais yra pasamdžiusi ir šiemet pradėjo dirbti slėnių stebėsenos grupė, kurios viena pagrindinių užduočių - koordinuoti ir prižiūrėti slėnių veiklą tam, kad tie slėniai pradėtų veikti, kad jie būtų įdarbinti, duotų maksimalią naudą ir efektą. Taip pat vienas iš šios grupės uždavinių yra žiūrėti, koks yra dedamas pagrindas mokslo ir verslo ryšiui glaudinti - kokie yra, pavyzdžiui, slėnių steigėjų - universitetų ir institutų verslo planai", - pasakojo viceministrė.
Ji teigė, kad su panašiomis promomis pritraukiant verslą susiduria ir kitų šalių mokslininkai.

"Europos Sąjungoje tos pačios problemos keliamos, tik nedidelė dalis šalių yra pasiekusios patenkinamą mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje apskritai nėra verslo ir mokslo bendradarbiavimo kultūros, savotiškas nepasitikėjimas yra iš abiejų pusių", - svarstė viceministrė.

Ji sakė tikinti, kad mokslininkų ir verslininkų susikalbėjimą paskatins besisteigiantys technologijų perdavimo centrai, rekomendacijos, aiškiau apibrėžiančios mokslinių tyrimus versle, taip pat rengiamas aiškesnis atviros prieigos įrangos naudojimo reglamentavimas.
Valstybės kontrolė, be kita ko, konstatavo, kad Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo modelio, gali būti vykdomos neefektyviai.

Valstybiniai auditoriai, vertinę, kaip apskritai Lietuvoje skatinama mokslo ir verslo sąveika, nustatė, kad šalyje nėra sukurtos pakankamos prielaidos plėtoti verslumą ir inovacijas. Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti 2008-2015 metais numatyta skirti apie 2,9 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Už šiam tikslui skirtų pagrindinių priemonių ir programų įgyvendinimą atsakingos Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.

Sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas bei kurti kūrybingą visuomenę buvo numatyta 2010 metais patvirtintoje Inovacijų strategijoje, kurios įgyvendinimas patikėtas 12 ministerijų. Auditoriai šiame dokumente pasigedo pakankamų bei tinkamų Lietuvos pažangos vertinimui rodiklių, o strategiją įgyvendinant - institucijų bendradarbiavimo.