„Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai“, – nurodoma trečiadienį patvirtintose komiteto išvadose.

Jas dar turės svarstyti visas Seimas.

Išvadose pažymima, kad kitų verslo grupių įtaka politiniuose sluoksniuose nepasiekė tokio masto, jų kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių įtaka liko menkesnė, daugelio jų vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi.

„Iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, ir naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas, kaip savo teisei priešingos veikos priedangą“, – apie koncerną „MG Baltic“ teigiama Seimo NSGK išvadose.

Šešios verslo grupės

„Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją – Lietuvos liberalų sąjūdį, – per mažiau nei dešimt metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tai lėmė valdomo turto dydis; platus verslo interesų spektras; įtakingos žiniasklaidos grupės kontrolė; artimi ryšiai su politine sistema ir įtaka kai kurioms politinėms partijoms; ryšių ir įtakos išnaudojimas priimant politinius sprendimus savo verslo plėtrai“, – rašoma komiteto išvadose.

Seimo komitetas nuo praėjusių metų spalio atliko parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams bei sprendimų priėmėjams. Dalis komitetui pateiktos Valstybės saugumo departamento (VSD) išslaptintos medžiagos jau buvo skelbta žiniasklaidoje. Parlamentinio tyrimo išvados daugiausia ir grindžiamos VSD, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija.

VSD komitetui pateiktoje informacijoje koncernas „MG Baltic“ įvardytas kaip „oligarchinė struktūra“, kurios aprėptis plačiausia ir tikslai ambicingiausi politinių procesų atžvilgiu.

Iš šešių VSD informacijoje minimų verslo grupių (2016 metų duomenimis) pagal valdomo turto dydį, verslo interesų aprėptį, įtaką žiniasklaidai bei ryšius su politine sistema antroje vietoje po koncerno „MG Baltic“ įvardijama „Achema“, trečioje – Augustino Rakausko ir Alvydo Žabolio verslo grupė, toliau rikiuojasi koncernas „Icor“, „Vičiūnų grupė“ ir „Vilniaus prekyba“.

Komiteto išvadose, aptariant darytą įtaką politiniams procesams, taip pat minima „Vilniaus prekyba“, tuo metu kitų VSD šešetuke įvardytos verslo grupės – „Achema“, A. Rakausko ir A. Žabolio verslo grupė, „Vičiūnų grupė“ – išvadose neminimos. „Icor“ veikla minima epizodiškai. 

Žvalgybos duomenimis, per dešimtmetį verslo grupių išsidėstymas pagal minėtus kriterijus iš esmės pakito – 2006 metais pirmoje lentelės vietoje buvo „Achemos grupė“, „Vilniaus prekyba“ – antroji, toliau eiliškumo tvarka rikiavosi „Rubicon“ grupė, „Vikonda“, „MG Baltic“ ir „Dujotekana“.

Ilgalaikė strategija padėjo krautis įtaką ir turtus

Išvadose nurodoma, kad reikšminga verslo sėkmė ir įtakos plėtra koncerną „MG Baltic“ pradėjo lydėti po to, kai pastarojo vadovai sukūrė ilgalaikio veikimo strategiją, joje numatę svarbiausius taikinius ir siekius.

2006-aisiais įsikūrus Liberalų sąjūdžiui, kurio vairą ilgainiui perėmė Eligijus Masiulis, koncernas dar labiau plėtė savo įtakas, kurios padėjo laimėti milijoninius valstybės institucijų bei įmonių viešuosius pirkimus.

„Tam tikros valstybės institucijos galėjo būti de facto užvaldytos“, – rašoma dokumente.

Jame nurodoma, kad darydamas spaudimą valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei koncernas „MG Baltic“ pasiekė, kad 2009–2013 metais jo įmonė „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ laimėjo geležinkelių organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų už daugiau kaip 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Pasibaigus didelės vertės infrastruktūros projektams geležinkeliuose koncernas ėmė domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomais kelių statybos konkursais. MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovai net tarėsi dėl nuolatinio neteisėto atlyginimo mokėjimo tuometiniam Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Daiviui Zabulioniui, kad jis proteguotų šias bendroves.

Koncerną taip pat domino Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojami projektai. NSGK duomenimis, nuo 2009-ųjų balandžio iki 2016-ųjų vidurio „Mitinija“ su partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešuosius pirkimus už 100 mln. eurų.

Anot išvadų, „MG Baltic“ atstovai aktyviai veikė siekdami įgyti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės lėšomis finansuojamais didelės apimties ir vertės informacinių technologijų projektais, įgyvendinamais Registrų centre, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Bendrosios pagalbos centre. Koncerno atstovai taip pat esą neskaidriai darė įtaką valstybės institucijų sprendimams, susijusiems su Ūkio ministerijos kuruojamais ir ES lėšomis finansuojamais investiciniais projektais.

Padėjo „Vilniaus prekybai“

Seimo komitetas išvadose pažymi, kad 2007–2014 metais „MG Baltic“ protegavo tuometinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Modestą Kaseliauską. Koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio nurodymu rengtos neigiamos publikacijos apie jo oponentus.

Nurodoma, kad „MB Baltic“, pasinaudodamas savo įtaka VMI, padėjo kitai stambiai verslo grupei „Vilniaus prekyba“ (buvusi „VP Market“) išvengti mokesčių už milijonus eurų.

2015 metų rugpjūtį tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui surengtas R. Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko susitikimas aptarti mokesčių inspektorių atliekamą „Vilniaus prekybos“ įmonių mokestinę analizę. Per susitikimą neva sutarta, kad VMI vadovas pakuruos „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės mokestinės analizės eigą, o jos rezultatus perduos „MG Baltic“ atstovui R. Kurlianskiui, kuris savo ruožtu informuos „Vilniaus prekybos“ atstovę.

Be to, „Vilniaus prekyba“ naudojosi ir kitomis „MG Baltic“ paslaugomis – per koncerno valdomas žiniasklaidos priemones skleidė neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį. Jis laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „Vilniaus prekybos“ vadovų veiklos.

Komiteto duomenimis, už šias paslaugas „Vilniaus prekyba“ atsilygino didelėmis nuolaidomis „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Mineraliniai vandenys“ prekiauti prekybos centruose „Maxima“.

Ryšiai su teisėsauga ir buvusiais Rusijos spec. tarnybų pareigūnais

Išvadose teigiama, kad „MG Baltic“ rinko informaciją, kas vyksta Generalinėje prokuratūroje ir kitose teisėsaugos institucijose.

Koncernas įdarbino ir kelis teisėsaugoje darbą baigusius pareigūnus: buvusį Interpolo vadovą Lietuvoje Aurelijų Racevičių, buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūną Nerijų Zuloną, buvusį Vilniaus apygardos prokuratūros vadovą Ramutį Jancevičių.

Koncerno atstovai esą palaikė kontaktus ir su tuometiniu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu Betingiu. Tuo metu šioje prokuratūroje tirta byla dėl buvusio „Mitnijos“ savininko Antano Gureckio veiklos. Iš šio verslininko „MG Baltic“ įsigijo įmonės akcijas. „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse dirbantis žurnalistas Tomas Dapkus, kaip pažymima dokumente,  palaikė nuolatinį kontaktą su buvusiu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovu Raimondu Petrausku.

Išvadose taip pat konstatuojama, kad „MG Baltic“ atstovai palaiko artimus ryšius su buvusiais Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų pareigūnais, kurie atstovauja Lietuvos geopolitinę kryptį siekiančios pakeisti Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ interesams.

„Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir koncernas „MG Baltic“ turi bendrą tikslą gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu“, – nurodoma projekte.

Seimo komiteto tyrimo išvadose taip pat pažymima, kad siekdamas savo tikslų „MG Baltic“ rinko konfidencialius duomenis ar kompromituojančią informaciją apie politikus, ministrus, tarnautojus, pareigūnus, partijas, papirkinėjo, manipuliavo informacija. Tam naudojo ir savo valdomas žiniasklaidos priemones.

NSGK teigimu, vienas iš koncerno veiklos krypčių buvo ir tebėra sisteminės neteisėtos įtakos darymas.