Tam praėjusią savaitę pritarė ir papildomi Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetai, kartu su komitetų išvadomis ir pasiūlymais įstatymas toliau bus svarstomas Seimo posėdžių salėje.

Po pataisymų, numatyta, kad poligone nebus šaudoma koviniais šoviniais, tik mokomaisiais-imitaciniais, jis bus skirtas manevravimui.

NSGK taip pat siūlo užtikrinti galimybę kariuomenei naudotis poligonų teritorijomis vos tik priėmus įstatymą ir nelaukiant žemės sklypų atidalinimo procedūros pabaigos.

Taip pat siūloma projektą papildyti nuostata, kad poligonų trūkumas turi neigiamą poveikį kariuomenės pasiruošimą šalies gynybai.

Sumažintas plotas

Atsižvelgus į gyventojų ir savivaldybių prašymus, Tauragės poligono plotas, lyginant su pirmine idėja, sumažintas 565 hektarais, Šilalės poligono – 335 hektarais.

Iki tol planuota, kad Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), poligonų teritorijos bus atitrauktos nuo gyvenviečių, sodybų, rekreacinių teritorijų, rezervato, kapinių.

Konservatorius Arvydas Anušauskas pasiūlė suorganizuoti aplink steigiamus poligonus gyvenančius žmones nuvežti į ekskursiją į Pabradėje įsikūrusį poligoną.

„Pamatytų, kad ten yra ir kelias, kuris eina pro poligoną, per poligoną, yra gyvenamieji namai šalia poligono, pamatytų gyvai, kaip veikia visa sistema“, – kalbėjo parlamentaras.

Vietos gyventoja Iveta Skurvydienė teiravosi, ar gyventojai bus baudžiami už lankymąsi poligono teritorijoje mažųjų pratybų metu.

„Vis vien, grybai, uogos, malkavimas, tai yra tokie dalykai, kurie yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, mamos su mažais vaikais ir vežimukais irgi miško keliukais važiuoja. (...) Norime paklausti, ar kas nors mus baus, jei mes mažųjų pratybų metu eisime į mišką toliau, nei nubraižyta ta teritorija, kuri yra atitraukta“, – teiravosi I. Skurvydienė.

Kariuomenės vado patarėjas pulkininkas Andrius Jagminas patikino, kad gyventojai nebus baudžiami.

„Norime nuraminti vietos gyventojus, kad mažųjų pratybų metu niekas nebaus ir niekas nedraus jums ten eiti, vaikščioti ir rinkti grybus. Jei matysime, kad kariai treniruojasi, tai paprašys jūsų apeiti ir viskas“, – teigė kariuomenės atstovas.

Pasak jo, didžiųjų pratybų metu gyventojams bus draudžiama vaikščioti miške dėl jų pačių saugumo.

Bus perimtas miškas

Steigiant poligonus iš dalies gyventojų bus perimti miško plotai ir sodybos, perimtas turtas bus kompensuojamas finansiškai, turto vertinimą atliks Nacionalinė žemės tarnyba.

Poligonų teritorijose yra saugomų teritorijų, todėl Aplinkos apsaugos ministerija sudarys apsaugos sutartį su žemės, miškų valdytoju. Joje bus identifikuota, kur reiktų vengti neigiamo poveikio, kirtimų, apkasų įrengimo, važinėjimo transportu.

Komitete Tauragėje išrinktas parlamentaras liberalas Romualdas Vaitkus iškėlė klausimą, ar miškų savininkams negalėtų būti kompensuojama greta esančiais valstybiniais miškų plotais, kadangi tai gali būti aktualu ir ateityje steigiant naujus poligonus.

„Ar nereikėtų padaryti, kaip padarėme su medžiotojais (...), kad nuosavybės paėmimo atveju gyventojui suteikti šalia poligono esančią miško paskirties žemę“, – kalbėjo Seimo narys.

NSGK pirmininkas Arvydas Pocius teigė, kad galima teikti tai numatantį įstatymo projektą, kadangi tai aktualu ne tik steigiant poligonus, bet ir įrengiant ir kelius, geležinkelius.

„Manau, kad į ateitį žiūrint, galima koreguoti įstatymus, tam mes ir esame“, – sakė A. Pocius.

Valstybės poligono reikmėms paimamą miško plotą turintis Vilius Kiniulis prašė jam kompensuoti greta esančia teritorija, tačiau Aplinkos ministerijos teigimu, įstatymas numato galimybę tik finansinei kompensacijai.

V. Kiniulis taip pat teigė, kad su juo dėl kompensacijos dydžio institucijos nesusisiekė, tuo metu KAM teigė, kad tai bus padaryta po įstatymo priėmimo.

Anot KAM, sumažinus poligonų plotas, išauga galimas išmiškinimo plotas – 15 proc. poligonų teritorijose esančio miško galėtų būti iškirsta.

„15 proc. nėra tas siektinas skaičius, kiek kariuomenė ir krašto apsaugos sistema ruošiasi sumažinti miškus šioje teritorijoje, kada poligonas bus įteisintas, bus atlikta visa eilė vertinimų“, – sakė krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

R. Vaitkus teigė nepritariantis tokiems limitams ir ketina registruoti siūlymą, kad Šilalės rajone esančiame poligone minėtas skaičius siektų iki 10 proc., Tauragėje – iki 5 procentų.

Numatytos kompensacijos medžiotojams

NSGK taip pat pritarė siūlymui nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami.

Liberalai aplinkos ministras Simonas Gentvilas, R. Vaitkus, Ričardas Juška ir konservatorius Jonas Gudauskas siūlo Medžioklės įstatymą papildyti nuostata, kad įkūrus poligonus teisę juose medžioti praradusiems žmonėms būtų be konkurso skiriamas medžioklės plotas neturintis naudotojo, profesionalios medžioklės plotas ar mokslo ir mokymo medžioklės plotas.

Tokiu būdu parlamentarai siekia reaguoti į dalies medžiotojų kritiką, kai steigiant poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose iš medžiotojų būrelių bus paimti jų medžioklės plotai.

R. Pleškys anksčiau teigė, kad nors medžiotojų būreliai praras medžioklės plotus, nė vienas jų nebus uždaromas.

Taip pat, anot jo, bus suteikiama pirmumo teisė gausos reguliavimui poligonų teritorijose tiems medžiotojų būreliams, kurie prarastų medžioklės plotus.

Ypatingos svarbos projektai

Liepos viduryje Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtam įstatymo projektui Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus. Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Planuojama, kad nauji poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot krašto apsaugos ministro, šalyje esamų poligonų nepakanka, o poreikis naujiems atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys yra teigęs, jog minėtų poligonų nepakaks atliepti kariuomenės poreikių, o Lietuvoje reikės steigti dar du karinius poligonus.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.