Trečiadienį svarstomame dokumento projekte komitetas pažymi, kad finansinė parama partijoms ir politikams suteikiama mainais į verslo grupių reikalavimų vykdymą.

„Verslo grupių politinėms partijoms skiriamas neoficialus finansavimas sukuria neskaidrų abipusių interesų tenkinimo mechanizmą, kuris iškreipia demokratinius procesus ir daro žalą demokratijai“, – teigiama išvadose. Dėl jų komitetas balsuos rečiadienio vakarą, jas dar turės patvirtinti Seimas.

Neteisėtas finansavimas: „grynieji“ ir fondai

Komitetas projekte nurodo, kad neteisėta verslo parama politikams  suteikiama niekur neapskaitomais grynais pinigais, taip pat per finansinę paramą politikų įteigtoms ar su jais susijusioms viešosioms įstaigoms.

Pasak NSGK išvadų projekto, turėdamos paramos gavėjo statusą jos gali priimti aukotojų lėšas, kurios naudojamos politinei reklamai.

Išvadose nurodoma, kad 2012–2016 metų Seimo kadencijoje 46 Seimo nariai vienaip ar kitaip buvo susiję su viešosiomis įstaigomis, t. y. paramos gavėjo statusą turinčiu juridiniu asmeniu.

Skelbiama, kad iš viso 46 Seimo nariai buvo susiję su 121 paramos gavėju, o vienoje frakcijoje 16 narių buvo susiję net su 41 paramos gavėju.

„Tokie politikų ir paramos gavėjų ryšiai gali sudaryti prielaidas korupciniams mechanizmas pasireikšti“, – konstatuojama dokumento projekte.

Taip pat komitetas nustatė atvejų, kai paslaugą partijai suteikęs verslas tiesiogiai atlygio negauna, bet patirtas išlaidas kompensuoja kiti juridiniai asmenys, laimintys viešuosius pirkimus partijos paskirtų atstovų vadovaujamose valstybinėse institucijose.

Kaip neteisėta parama įvardijama, kad žiniasklaidos priemones valdančios verslo grupės suteikia nepagrįstai neproporcingai dideles nuolaidas partijų reklamai, taip pat nemokamai reklamuoja partijas ar politikus mainais už verslui reikalingų sprendimų priėmimą.

Anot išvadų, politinėms partijoms nemokamai sudaromos sąlygas viešai reklamuotis kviečiant jų atstovus dalyvauti televizijos ir radijo laidose.

Nustatyta atvejų, kai su politinėmis partijomis susijusių įmonių vadovai reikalauja darbuotojų skirti 1 proc. GPM konkrečiai partijai.

Parama siejama su Rusija

Iki 2012 metų verslas galėjo oficialiai remti partijas. Komitetas išskiria, kad galiojusi tvarka leido politikus finansuoti ir įmonėms, kurios savo veikla, pobūdžiu ar kapitalo kilme buvo susijusios su kitų valstybių galimai grėsmę Lietuvos interesams keliančiais subjektais.

Skelbiama, kad prieš 2004 metų rinkimus su „Petrochemical Holding“ / „Baltic Holding“ verslo grupe susijusios Lietuvoje registruotos įmonės finansavo Darbo partiją, kitas politines partijas ir kandidatus.

Minima, kad šios grupės interesams daugiausiai atstovavo Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.

Anot išvadų projekto, verslo grupę sudarė stambaus rusiškos kilmės kapitalo atstovai, „galimai susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis“.

Taip pat skelbiama, kad su minėta verslo grupe susijusi bendrovė „Nemuno bangos grupė“ (vėliau reorganizuota į „Neo Group“ bei „NB Europe“ 2004 metais po 21 tūkst. litų (6 tūkst. eurų) paramos skyrė konservatoriams Andriui Kubiliui, Rimantui Dagiu, kitiems politikams.

Neskaidrus lobizmas: nusitaikyta į Seimo narius

Išvadose teigiama, kad verslo subjektai siekdami išskirtinių sąlygų kuria lobistines strategijas, o politikai, „retai žinodami verslo veikimo mastus“, inicijuoja ir priima tik siauroms interesų grupėms naudingus sprendimus.

Komitetas vardija konkrečius atvejus, kaip buvo bandoma daryti įtaka sprendimams, pvz., paveikti Seimo ir savivaldybės politikus dėl socialines paslaugas teikiančių įstaigų reorganizacijos.

Anot išvadų, šis atvejis išsiskiria tuo, kad skirtingoms politinėms jėgoms priklausantys politikai, Seimo nariai su sprendimų priėmimu suinteresuotu asmeniu susitiko ir jo aplinkoje tarėsi dėl galimų sprendimų.

Taip pat komitetui buvo pateikta informacija apie juridinį asmenį, kuris dėl verslo plėtros savivaldybės teritorijoje siekė pakeisti Miškų įstatymo nuostatas. Įtaką savivaldybėje turinti įmonė veikė per savivaldybės vadovus, kad šie kreiptųsi į kuruojančią ministeriją ir inicijuotų neva savivaldybei, o iš tiesų verslui naudingus pakeitimus.

Anot išvadų, „neskaidraus lobizmo ir interesų derinime dalyvavo kai kurie šios Seimo kadencijos opozicinės ir valdančiosios daugumos Seimo nariai“. Komitetas tvirtina, jog „turima duomenų, kad vieną iš politikų šiose situacijose siekta paveikti už konkretų atlygį“.

Žiniasklaidą sieja su verslu

Komitetas teigia, kad Lietuvoje žiniasklaidos priemonės yra glaudžiai susijusios su verslu.

Cituojama organizacijos „Reporteriai be sienų“ ataskaita, kurioje Lietuva pernai Žiniasklaidos laisvės indekse nukrito per poziciją į 36 vietą.

Joje nurodoma, kad Lietuvos žiniasklaida „žinoma kaip nepriklausoma ir galinti laisvai kritikuoti valdžią, bet ne visada – stambiojo verslo interesus“.

Pažymima, kad žiniasklaidos neobjektyvumą „dažnai lemia valdančio verslo siekis laimėti daugiau viešinimo paslaugų užsakymų valstybės institucijose“.

Anot išvadų, gavusi finansavimą dažnai žiniasklaidos priemonė neigiamos informacijos apie tą valstybinę instituciją nebeskelbia.