Nukirto medį su gandralizdžiu

Jakų gyventojai susikrimtę: vakar nukirstas medis, kuriame 12 metų perėjo gandrų šeimyna.

Julius Lapinskas, daugiau kaip dvidešimtį metų gyvenantis Jakuose, labai sujaudintas: dvylika metų stebėjo, kaip pavasariais netoli jo namų parskrenda gandrai ir apsigyvena savo lizde, kurį aukštame medyje patys susisuko prieš 12 metų. „Mano vaikai užaugo su šia ištikima gandrų pora, o dabar atvažiavo klaipėdiškiai ir šį medį pjauna. Kur dings gandreliai?“,- sielojasi gamtos mylėtojas.

- Taip, iš tiesų turėjome nuręsti du medžius Jakuose. Viename buvo gandralizdis,- patvirtino bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Valašinas. - Medžiai augo privačioje valdoje. Savininkas, pateikdamas užsakymą, pateikė ir visus reikalingus dokumentus, pasirašytus atsakingų už aplinkos apsaugą pareigūnų. Tačiau ryžtis kirsti medį su gandralizdžiu – labai skaudu. Pats dar perskambinau visas gamtosaugininkų institucijas, derinau, klausiau, ką daryti. Atsakymas paprastas: jei leidimas yra, parašai yra - toliau tik sklypo savininko sąžinės reikalas, kelti jam kur nors naują gandralizdį ar ne. Daugiau nieko negalėjome padaryti. Ir, mintyse atsiprašydami gandrelių, kibome į darbą. Skubėjome atlikti šį užsakymą, kol gandrai dar neparskridę. Mažiau skausmo jiems,- apgailestaudamas kalbėjo G. Valašinas.

J. Lapinskas, kurio vaikai užaugo džiaugdamiesi pavyzdingu gandrų gyvenimu, sakė, kad liko dar vienas gandralizdis. Jis esąs senoje Žukauskų sodyboje greta Jakų. „Žukauskai tą medį ir gandralizdį saugo kaip kokį kryžių – taip jiems brangu. Gamtą ir gandrus visi labai mylime. Tačiau perka sklypus nieko nematę miestiečiai, ir...“

Ir nebeturėjo gandrų kaimynas ką pridurti prie šio liūdno fakto.

Žmonės sako, kad draskyti paukščių lizdus, o ypač savo sodyboje, – labai negeras ženklas.