Seimas ketvirtadienį 82 balsais „už“ ir 42 parlamentarams susilaikius priėmė tokias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.

Pataisos numato, kad stojant į aukštąją mokyklą reikės būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią pasirenkamą valstybinius brandos egzaminus. Stojant į menų studijas reikalavimas būti išlaikius matematikos egzaminą nebus taikomas.

Stojant į universitetus trijų egzaminų vidurkis turės siekti bent 36 balus iš 100, o stojantieji į kolegijas turės būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą – surinkę bent 16 balų iš 100.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad suvienodinus reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas „pereiname į kitą studijų kokybės etapą“.

„Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Diskriminacinių nuostatų panaikinimas didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sistemą daro teisingesne“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime cituojama J. Šiugždinienė.

Anot jos, tokią rekomendaciją teikė tiek EBPO, tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija, tokia nuostata yra numatyta ir parlamentinių partijų pasirašytame susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais.

„Labai džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mūsų siūlomiems pakeitimams, kurie leis Lietuvos aukštajam mokslui pereiti į kitą kokybės etapą“, – sakė J. Šiugždinienė.

Šiuo metu trijų valstybinių egzaminų reikalaujama stojant į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, o stojant į mokamą vietą pakanka būti išlaikius vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujieji reikalavimai galios 2024 metų ir vėlesnių metų abiturientams, o anksčiau baigusiems mokyklas bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję reikalavimai.