Pasak jos, taip iš viso pradinių klasių moksleiviai turės penkias meninio ir tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę.

Ministerija tikisi, kad papildoma meninio ugdymo pamoka leis pagal paskirtį išnaudoti visas sportui skirtas valandas Bendrojo ugdymo planuose.

Iki šiol meninio ugdymo pamokų trūkumą buvo mėginta kompensuoti tam naudojant fiziniam ugdymui skirtą laiką – mokyklų sprendimu, iš fiziniam ugdymui numatytų pamokų vieną būdavo galima skirti šokiui. Tai, anot ministerijos, prieštaravo Sporto įstatymo nuostatoms, o šokio ir teatro pamokos nebuvo prieinamos visiems pradinukams. 

„Po diskusijų su švietimo ir meno bendruomene nutarėme spręsti meninio ugdymo mokyklose klausimą iš esmės. Pokyčius nuo rudens pajus visi pradinių klasių mokiniai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius tikisi, kad toks sprendimas leis vaikams pažinti įvairesnes meno formas, amžiaus tarpsnyje, kai jie tam yra imliausi. Jis pabrėžia, kad remiantis moksliniais tyrimais, šokis padeda gerinti kognityvinius įgūdžius, kūrybinį bei kritinį mąstymą, o teatras daro „teigiamą poveikį praturtinant vaikų rašymo įgūdžius ir sakytinę kalbą“.

Anot jo, šie pokyčiai priimti po konsultacijų su meninio ugdymo mokytojų asociacijomis ir švietimo ekspertais. 

Lietuvoje privalomo ugdymo laikas pradiniame ugdyme vis dar yra vienas trumpiausių tarp visų Europos Sąjungos valstybių.

Ministerijos pateiktais duomenimis, 2020-2021 metais Lietuvos pradinukams buvo skiriamos 662 val. ugdymui, Estijos pradinių klasių mokiniams – 792 val., Prancūzijos – 864 val.,  Italijos – 891 val., o Danijoje pradiniam ugdymui skiriama kone trečdaliu laiko, 338 valandomis, daugiau nei Lietuvoje – 1 000 val. per metus. 

Papildoma savaitinė šokio arba teatro pamoka pradinukams per metus reikalaus 6,3 mln. Eur papildomų lėšų iš valstybės biudžeto mokytojų darbui apmokėti.