Netrukus prasidėsiančiame politiniame sezone opozicija ir valdantieji turės maždaug vienodas pajėgas Seime. Tačiau įnirtingos kovos tikriausiai nebus – ir valdančioji koalicija, ir opozicija sutaria, kad muštis nėra dėl ko.

Daugiau paramos nereikia?

Rugsėjo 10 d. prasidės eilinė Seimo rudens sesija. Per ją svarbiausias klausimas bus kitų metų biudžeto priėmimas.

Lapkritį sukaks dveji metai dabartiniam Seimui – bus paminėtas šios parlamento kadencijos mediumas. Eiliniai parlamento rinkimai įvyks 2012 m. spalį.

Valdančioji keturių partijų koalicija, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija, dabar formaliai turi 70 balsų Seime iš 140, tai yra lygiai pusę visų esamų mandatų. Tiesa, kai kurie koalicijos atstovai kartais pademonstruoja politinį savarankiškumą ir netgi paremia opozicijos iniciatyvas.

Tačiau, pasak premjero, TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus, valdantieji ir jų suformuota Vyriausybė sugeba įtikinti Seimo daugumą priimti visus būtiniausius sprendimus. Todėl esą nekyla didesnių politinių sunkumų dabartinei valdančiajai koalicijai veikti toliau.

Opozicija irgi formaliai vienija 70 Seimo narių. Ją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tvarkos ir teisingumo partija, Darbo partija, Krikščionių partija bei kelis nefrakcionuotus Seimo narius vienijanti Mišri grupė.

Pastarojoje šešių parlamentarų grupėje yra ir trys Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai. Ši partija yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su valdančiąja koalicija, remia ją politiškai.

Todėl valdantieji skaičiuoja turintys nors ir silpnoką, tačiau vis dėlto daugumą Seime – 73 parlamentarų palaikymą. Premjeras, klausiamas apie valdančiosios koalicijos plėtros ir stiprinimo būtinybę, neneigia, kad gali būti bandoma tai daryti. Tačiau jis nemato didelio poreikio nedelsiant ieškoti naujų politinių partnerių.

"Nežinau, ar reikia kelti papildomos paramos klausimą. Žinau, ką mes norime įgyvendinti, ir tai mes nuosekliai siekiame įgyvendinti. Čia sugebame susitarti su Prezidente Dalia Grybauskaite ir sugebame įtikinti Seimą, – teigė A.Kubilius. – Kad kitąsyk nesugebam įtikinti visuomenės, tai yra mūsų klaida ir nepadarytas darbas."

Biudžetas Seime neįstrigs

Premjeras neatmetė, kad su pavieniais opozicijos atstovais, tikriausiai iš Darbo ir Krikščionių partijų, bus tęsiamos konsultacijos dėl bent jau netrukdymo Vyriausybei tęsti savo pasirinktą politinį kursą.

Be to, A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad didžiausioje opozicinėje Socialdemokratų frakcijoje irgi yra "suprantančių sudėtingą šalies padėtį ir būtinybę priimti kitąkart ne visai populiarius sprendimus".

Valdantieji tikisi, kad socialdemokratai arba kitos opozicinės partijos parems koalicijos pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl pensinio amžiaus ilginimo.

Artėjant kitų metų biudžeto pateikimui bei priėmimui Seime valdantieji taip pat nesinervina. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad svarbiausi įstatymai, kuriais remiantis bus formuojamas kitų metų biudžetas, jau priimti ir kitąmet galios. Todėl nebus reikalo su biudžeto projektu teikti mokestinių ar kitokių įstatymų, kurie sukeltų dideles diskusijas Seime ir pavojų, kad jie gali būti nepriimti, ir taip sužlugdytų svarbiausią kitų metų finansinį dokumentą.

Opozicija nekels bangų

Opozicijos atstovai taip pat pripažįsta, kad biudžetą Seimas sugebės priimti. "Triukšmo, diskusijų įvairiais ekonominiais ir socialiniais klausimais bus nemažai. Bet biudžeto priėmimas, manau, įvyks", – sakė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.

Jis labai atsargiai vertina galimybes perimti valdžią iš A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ir dabartinės valdančiosios koalicijos. Vis dėlto, pasak A.Butkevičiaus, opozicijos pokalbiai dėl tokios galimybės bus tęsiami.

"Mes būsime pasirengę perimti atsakomybę už valstybę tuomet, kai turėsime tvirtą 75 ir daugiau mandatų Seime daugumą. Šiuo metu trys opozicinės frakcijos turi 52 parlamentarus, jeigu skaičiuotume su Krikščionių partijos frakcija – 64 mandatus. Tokiomis sąlygomis būtų sudėtinga kalbėti apie nepasitikėjimo Vyriausybe reiškimą ir atsakomybės prisiėmimą už naujos valdančiosios koalicijos suformavimą", – sakė socialdemokratų vadovas.

Jis pripažįsta, kad teisybę sakė Prezidentė D.Grybauskaitė – opozicijoje šiuo metu nėra pakankamai pajėgumų, kad ji galėtų perimti valdžią.

"Formuojant naują koaliciją, reikia žiūrėti ir asmenybių, ar tikrai žmonės yra pasiruošę perimti atsakomybę. Turi būti aiškus sutarimas, kad negali būti jokio blaškymosi, nereikalingų politinių diskusijų, bet turi būti vienybė, sprendžiant svarbiausius klausimus. Jeigu tokio sutarimo nebus, tada neverta ir galvoti apie valdžios perėmimą, nes ji elementariausiai nebus išlaikyta", – aiškino A.Butkevičius.

"Kol kas neturime daugumos net ir formaliai. Formuoti naują valdančiąją koaliciją iš 64 parlamentarų būtų juokinga. Puikiai suprantam, kad tai neįmanoma padaryti", – pridūrė jis.

Neturi ko pasiūlyti

Vis dėlto, anot socialdemokratų vadovo, opozicijos konsultacijos dėl galimos alternatyvos dabartinei valdžiai bus tęsiamos. "Kai susirinksime ir kalbėsimės tarpusavyje ir su Krikščionių partija, su atskirais Seimo nariais, pastaruoju metu palikusiais valdančiųjų gretas, pavyzdžiui, liberalcentristais, tuomet bus galima kalbėtis konkrečiau dėl tokių planų", – sakė A.Butkevičius.

Jis pripažįsta, kad į savo pusę patraukti esamus valdančiosios koalicijos partnerius opozicijai nėra lengva. "Jau būdami valdžioje žmonės skaičiuoja, ką dabar turi ir ką turėtų alternatyviu atveju. Partijos žiūri labai pragmatiškai – jos žino, kad jeigu kita pusė formuos naują valdžią ir joje bus daugiau partijų, tuomet teks paaukoti vieną kitą ministro portfelį. Nes vis tiek būtų taikomas proporcinis postų pasidalijimas. Tuomet ta partija, kuri dabar turi du ar tris ministrų portfelius, prisidėjusi prie naujos valdančiosios koalicijos formavimo tiek jau gali nebeturėti. Tai ir laiko dabartines valdančiąsias partijas kartu", – teigė LSDP vadovas.