„Į pasiūlymą rašyti papildomame paso lape arba kitoje kortelės pusėje mes žiūrime kaip į deklaratyvią nuostatą, kuri realiai neturėtų teisinės galios, todėl neišspręstų klausimų, susijusių su pavardžių rašyba“, – sakė K.Dieninis projektą dėl pavardžių rašymo papildomame puslapyje trečiadienį aptarusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.

Pasak K.Dieninio, departamentas vertino, ar siūlomas reguliavimas neapsunkina judėjimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių, nes laisvas judėjimas – viena pamatinių laisvių Bendrijoje.

„Jei nesutampa sutuoktinių pavardės, ar sutuoktinių ir jų vardų pavardės, tai gali keti klausimą dėl kelionių, diplomų pripažinimo, ir šie klausimai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo vertinami kaip galimi ribojimai, o jei yra ribojimas, jis turi būti pateisinamas tam tikrais tikslais. Šiandien mes turime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonę, kad galimos išimtys iš bendrinės lietuvių kalbos taisyklių, siejamos su santuokos sudarymu su užsienio piliečiu, su vaikais“, – kalbėjo departamento atstovas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį aptarė projektą, kuris parlamentui buvo pateiktas dar praėjusią kadenciją piliečių iniciatyva, surinkus daugiau kaip 50 tūkst. parašų. Projektas siūlo originalią pavardžių rašybą leisti papildomame paso puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Projektą praėjusią kadenciją buvo apsvarstę ir papildomais paskirti Seimo komitetai, tačiau projektą nori apsvarstyti ir naujosios kadencijos politikai, tad Švietimo ir mokslo komitetas sprendimą dėl jo priims sulaukęs naujų komitetų išvadų. Trečiadienį svarstymas apsiribojo ETD atstovo išklausymu.

Seime šiuo metu yra bent keli alternatyvūs projektai dėl pavardžių rašybos, vieni politikai siūlo leisti asmens dokumentuose pagrindiniame puslapyje naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kita stovyklą originalią pavardžių rašybą kaimyninės Latvijos pavyzdžiu siūlo leisti papildomame paso puslapyje.

Dviem tokiems alternatyviems projektams praėjusią savaitę buvo pritarta po pateikimo, pagrindiniu jiems paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

70 Seimo narių teikiamu liberaliuoju įvardinamu projektu numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jei „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Pasak pataisų iniciatorių, siūlomas reguliavimas leistų „išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo“.

Alternatyvus projektas numato, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Iniciatorių teigimu, jų siūlymas ne tik užtikrins vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, bet ir „konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.