- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, pernai aplinkos oro kokybė Lietuvoje buvo geresnė nei prieš tai buvusiais metais, nors rekomenduojamų griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartų vis dar dažnai neatitiko.
Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra, pagrindiniai stebimi oro teršalai yra kietosios dalelės (KD10, KD2,5), ozonas (O3), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO).
Pastarųjų teršalų kaip ir benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos pernai neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių. Palyginus su 2022 metais šių teršalų koncentracijos aplinkos ore daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo.
Viršijo PSO normas
Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis, Lietuvoje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas. Tačiau griežtesnių PSO rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijos aplinkos ore vis dar dažnai neatitinka.
PSO rekomenduojama metinė norma KD10 koncentracijai neviršyta Vilniaus Savanorių prospekte, Naujosios Akmenės, Mažeikių, Jonavos, Kėdainių ir Žemaitijos stotyse.
Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija buvo mažesnė Vilniaus Lazdynų, Naujosios Akmenės ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose – didesnė negu rekomenduojama PSO.
Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma viršyta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikių, Jonavos, Kėdainių, Kauno Noreikiškių bei kaimo fonines Dzūkijos ir Žemaitijos stotis.
Ozono didžiausia aštuonių valandų koncentracija PSO standartą atitiko tik Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje. Sieros dioksido didžiausia paros koncentracija ir anglies monoksido vidutinė metinė koncentracija visose tyrimų vietose atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.
Oro kokybė buvo geresnė
Vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija stotyse pernai taip pat neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2022 metais, šis rodiklis visose tyrimų vietose buvo mažesnis arba nepakito. Daugiausia kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimų fiksuojama šildymo sezono metu.
Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo nustatytos normos, kaip ir vidutinė metinė ir didžiausia vienos valandos azoto dioksido (NO2) koncentracija.
Pernai didžiausia aštuonių valandų ozono (O3) koncentracija daugelyje stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę, tačiau siektina vertė neviršyta.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės nei vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kuris į aplinkos orą daugiausia patenka šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, taip pat laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai – transportas, šiluminės energijos gamyba ir pramoninė veikla, nors įtakos turi žmonių vartojimo, gyvenimo būdo įpročiai.
Lietuvoje aplinkos orą teršiančių medžiagų stebėseną atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia keturios, po dvi įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose.
Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų11
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai2
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos3
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime vyks Demokratijos žinių konkurso finalas4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vyks Demokratijos žinių konkurso finalas. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys9
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias35
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją5
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...