- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du tūkstančiai pensininkių padavė Šveicarijos valdžią į teismą. Moterys teigia, kad joms per sunku išgyventi karščius ir dėl to kalta – Vyriausybė. Mat nepakankamai stengėsi, kad sustabdytų klimato kaitą.
Visų nuostabai, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad kaltinimai pagrįsti.
„Valstybė atsakovė nepasiekė savo ankstesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslų“, – kalbėjo Europos žmogaus teisių teismo prezidentė Siofra O'Leary.
Nustatyta, kad Šveicarija nevykdė Paryžiaus klimato kaitos konvencijos įsipareigojimų. Tad pensininkės pasiekė istorinę pergalę.
„Teismas pripažino mūsų pagrindinę teisę į sveiką klimatą ir į tai, kad mūsų šalis – Šveicarija – padarytų tai, ko iki šiol nepadarė. Imtųsi ambicingų priemonių, kad apsaugotų mūsų sveikatą ir visų ateitį“, – šnekėjo klimato aktyvistė Anne Mahrer.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tai tik pirmas žingsnis teisinga linkme. Turime nueiti dar labai ilgą kelią“, – teigė klimato aktyvistė Greta Thunberg.
Teisininkų bendruomenei toks sprendimas – netikėtas.
„Pats buvau gana skeptiškas ir laikiausi pozicijos, kad gali būti, jog priims nagrinėti, bet netikėjau, kad bus pažeidimas“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas, advokatas Donatas Murauskas.
„Politikais nusivylusios visuomenės veiksmas, atsisukti į teismus. Tai yra visuomenės, kurią tiesiog užkniso klausytis bevaisių politikų pažadų“, – nurodė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Teismas pripažino mūsų pagrindinę teisę į sveiką klimatą ir į tai, kad mūsų šalis – Šveicarija – padarytų tai, ko iki šiol nepadarė.
„Teismas pripažino, kad klimato krizė kelia egzistencinę grėsmę įvairaus amžiaus žmonėms. O nutarimas sukuria didžiulį precedentą, kuris gali būti taikomas visoms Europos šalims“, – pabrėžė teisininkas Gerry Liston.
Tai reiškia, kad nuo šiol visų Europos šalių gyventojai savo valdžią į teismą gali paduoti dėl šylančio oro, potvynio ar kitų klimato kaitos padarinių.
„Žinutė tokia išėjo, kad, vadinasi, čia yra žmogaus teisė. Jeigu man karšta, tai dabar galėsiu skųstis dėl karščio prieš savo Vyriausybę“, – šnekėjo Vilniaus universiteto dėstytojas, advokatas.
Tiesa, ne visai taip.
Žinant aplinkosaugos entuziastų aktyvumą, Europos Žmogaus Teisių Teismas numatė, kad gali būti užverstas milijonais skundų. Todėl nagrinėti priims tik grupinius ieškinius. Be to, reikės nenuginčijamų patirtos žalos įrodymų.
„Labai uždegama aiški žalia šviesa, indikacija būtent asociacijoms, veikiančioms šitoje srityje, kad jos šitą klausimą turi kelti, gali kelti ir vyriausybės turi į tai reaguoti“, – kalbėjo D. Murauskas.
„Tai svarbus sprendimas ir Šveicarijos vyriausybė į tai atsižvelgs. Atidžiai išanalizuosime šio sprendimo turinį ir siekiant išspręsti pažeidimus, pasiūlysime priemones“, – tikino Šveicarijos vyriausybės atstovas Alain Chablais.
Lietuva nuo ieškinių irgi neapsaugota.
„Tai tikėtinas variantas. Eina balandis ir yra 100-oji metų diena. Mes turėjome 10 šilumos rekordų vien šiemet“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Raudonas šauktukas ir kitoms vyriausybėms, ir kitų valstybių politikams, kad neturime skrieti paviršiumi“, – dėstė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Ėjimas į tuos teismus turbūt irgi kainuoja. Tai visuomenei reikia mobilizuotis“, – pabrėžė Ž. Morkvėnas.
Aplinkosaugos aktyvistų rankose – teisėtas įrankis, kuriuo dabar galima atsigriebti, pavyzdžiui, už ūkininkų išsikovotas pergales.
„Žingsnis atgal su žymėtu žaliuoju dyzelinu, žingsnis atgal su naftos dujomis“, – teigė S. Gentvilas.
„Taršiausi Lietuvos sektoriai yra transportas, žemės ūkis, pramonė. Kai imamės kokių nors sprendimų, ar vienai ar kitai sričiai, atsiranda toks didžiulis pasipriešinimo laukas“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.
„Miškų kirtimas, miškų kirtimų apimtys ir nacionalinis miškų susitarimas, mes visiškai velkamės“, – tvirtino Baltijos aplinkos forumo vadovas.
Lietuva irgi priklauso Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos. Pagrindinis įsipareigojimas – iki 2050-ųjų pasiekti visišką neutralumą klimatui.
„2030 metais Lietuva turi savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 21 proc., lyginant su 2005 metais“, – šnekėjo S. Gentvilas.
„Jeigu mes jų nepasiekiame, prasideda sankcijų mechanizmas, kada turime mokėti kaip valstybė baudas. Iš kokių pinigų mes juos mokame? Aišku, iš tų pačių mūsų biudžeto pyrago pinigų“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Tiesa, Europos Žmogaus Teisių Teismas baudų skirti ar finansinės kompensacijos priteisti negali.
„Tai yra toks procesas, kai vyriausybė turi atsiskaitinėti Europos Tarybos Ministrų komitetui, kaip jai sekasi vykdyti sprendimą iki to momento, kai komisija pasakys, kad mes esam įsitikinę, kad jūs įvykdėte sprendimą. Sankcijų, jokiu būdu, piniginių neskirs“, – nurodė Vilniaus universiteto dėstytojas, advokatas.
O kol Europa dėl klimato kaitos aiškinasi teismuose, didžiausiomis pasaulio teršėjomis vis dar išlieka Kinija ir Jungtinės Valstijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministras žada rasti pinigų tvarkyti Gedimino kalnui5
Parinkus rangovą tvarkyti pietvakarinei Gedimino kalno Vilniuje daliai, pinigų atsiskaityti už darbus bus rasta, sako kultūros ministras Simonas Kairys. ...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams3
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Taivano URM sureagavo į Lietuvoje nuskambėjusį pasiūlymą pakeisti atstovybės pavadinimą2
Taivano užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, jei jis būtų perrinktas, siekiant stabilizuoti santykius su Kinija. Ministerija trečiadienį parei...
-
Nepavykus paviešinti agitacinių klipų, atlikėjai surengs referendumo padėkos koncertą2
Pilietinei iniciatyvai „4 milijonų Lietuva“ nepavykus žiniasklaidoje paskelbti dvigubos pilietybės referendumą reklamuojančių klipų, žinomi atlikėjai nusprendė balsavusiems jame surengti neatlygintiną koncertą. ...
-
Kai kuriems užsiveria durys net ir į mokamas studijas: mokytojai bando paslėpti savo darbo broką?
Paskelbti naujausi gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingai. Lyderiai nesikeičia, tačiau išryškėjo niūrios abiturientų egzaminų tendencijos: lietuvių kalbą ir matematiką visi dvyliktokai renkasi laikyti vos devyniose gimnazijos...
-
L. Kasčiūnas apie HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje: tai – naujovė, siunčiant aiškią žinią7
HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadina svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu. ...
-
Ekspertas apie oro baliono nelaimę: kritimui įtakos galėjo turėti ir keleivių veiksmai2
Dėkingas šalies reljefas leidžia lietuviams mėgautis oro balionų pramogomis, deja, kartais tokie skrydžiai pasibaigia nelaimėmis. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Aviacijos inžinerijos studi...
-
Antakalnio kapinėse – Gegužės 9-oji: „šūdasklaidos“ atstovai, ieškokite informacijos kitur8
Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį dalis rusakalbių paminėjo Rusijos propagandos aukštinamą vadinamąją Pergalės prieš fašizmą dieną. ...
-
Uostamiestyje sugedus žibintams, ieškoma kaltininkų3
Antradienio naktį, Debreceno gatvėje ir Taikos prospekte neveikė daugiabučių kiemų žibintai, dėl ko gyventojai pasipiktino, esą vėlai grįžtant iš darbo aklinoje tamsoje nėra saugu. Vieni miestiečiai aiškino, kad šviesos kiemu...
-
Komendanto valanda Lietuvoje: pastebėjo esminę klaidą, kurią būtina pataisyti1
Trečiadienio naktį pirmą kartą laisvoje Lietuvoje buvo įvesta komendanto valanda. Laimė, tik pratyboms, tik vienai nakčiai ir tik kai kuriose teritorijose: sostinėje – Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijoje, Kaune &...