Anot teismo, sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.

KT pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad nacionalinio transliuotojo veiklą „turi kontroliuoti tokios valstybės institucijos ar pareigūnai, kurie veikia nepriklausomai nuo politinės valdžios“.

Pasak jo, tai galėtų būti, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė ar nepriklausomos įstaigos, prižiūrinčios žiniasklaidos veiklą.

„Negali būti sudaromos tokios Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kurioms būtų pavesta atlikti tyrimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos perimti Konstitucijoje arba įstatymuose įtvirtintų valstybės institucijų (...) įgaliojimus atlikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo išorinę kontrolę“, – sakė D. Žalimas.

Konstitucinio Teismo vadovas pabrėžė, kad Seimas galėtų sudaryti tyrimo komisiją dėl LRT, jeigu iškiltų valstybinės svarbos su grėsme transliuotoju susijęs klausimas, taip pat jeigu kitos institucijos nustatytų pažeidimus, kuriuos būtų verta tirti parlamentarams.

Jis tvirtino, kad nors Seimas turi vykdyti parlamentinę LRT kontrolę kaip visos tautos atstovybė, ji turi būti daroma laikantis aiškių taisyklių, nes „Seimas savo prigimtimi yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi daugumos valia ir kurio sprendimai grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais“.

2018 metų pradžioje sudaryta Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.

Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija sakė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.

R.Karbauskis: teismo sprendimas neturi faktinės prasmės

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) neturi jokios faktinės prasmės, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Tas sprendimas neturi jokios faktinės prasmės, nes tas tyrimas buvo nutrauktas, o įstatymo projektas su šita išvada neturi neko bendro“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas pažeidė pagrindinį šalies įstatymą, kai sudarė komisiją nacionalinio transliuotojo LRT veiklai tirti.

Anot teismo, sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo žodžio laisvę ginančiam Konstitucijos straipsniui, o LRT finansus galėjo aiškintis valstybės institucijos, kurios veikia nepriklausomai nuo politinės valdžios.

R. Karbauskis tvirtino, jog Seimo komisijos nustatytas negeroves LRT pripažino net naujoji visuomeninio transliuotojo vadovybė, o pavedus atlikti tyrimą „jokia institucija nebūtų galėjusi gauti tų dokumentų, nes ten buvo valstybė valstybėje“.

„Dabartinė administracija LRT pripažįsta, kad tai, kas konstatuota šitos komisijos, yra tiesa, tai yra buvo betvarkė ir daugelis dalykų nebuvo daroma, kas turėjo būt daroma“, – teigė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ vadovas taip pat teigė, jog po KT nutarimo neketina atsisakyti Seime svarstomo naujo LRT įstatymo, kuriuo būtų keičiama visuomeninio transliuotojo valdymo struktūra ir t. t.

Anot jo, „dėl tyrimo konstatuojamosios dalies niekas nesiginčija, visi ginčijasi dėl pasiūlymų, bet įstatymo projektas, kuris registruotas visai kitas, pasiūlymai ne tokie, kokie buvo išvadose“.

„Įstatymas turėtų praskaidrinti pačią LRT, kadangi ji išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, skaidrumas, atvirumas turi būti absoliutus“, – tvirtino R. Karbauskis.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas pažeidė pagrindinį šalies įstatymą, kai sudarė komisiją nacionalinio transliuotojo LRT veiklai tirti.

2018 metų pradžioje sudaryta Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.

Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija sakė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.