Plačiau apie tai papasakojo advokatas Justas Vilius.

– Meteorologiniai balionai neduoda ramybės, trikdo oro uostų darbą, šiaip kelia įtampą. Bet dabar pasikalbėkime apie civilius gyventojus ir apie privatų jų turtą. Jeigu balionas ar dronas iš užsienio apgadina privatų turtą Lietuvoje, ar galioja įprasti draudimo polisai, ar taikoma išimtis force majeure?

– Iš tikrųjų, visų pirma reiktų pasitikrinti, ar turimas draudimo polisas. Jeigu jis yra, tai reiktų pasitikrinti jame aprašytas draudimo sąlygas, nes pagal tą ankstesnę, prieš penketą ar dešimtį metų galiojusią, draudimo praktiką, galiodavo draudimas nuo išvardintų rizikų. O dabar yra pereita daugiau prie vakarinių sąlygų, kai galioja nuo visų rizikų, išskyrus išvardintas tam tikras išimtis.

Tik, žinoma, balionų niekada nebuvo numatyta kaip rizikos, tačiau tai būtų priskiriama prie trečiųjų asmenų veiklos veiksmų. Ir labai svarbu tada suprasti – o kas jie yra? Ar jie yra kažkokia hibridinė karo atmaina, ar tai yra tyčinis veiksmas, ar tai yra valstybės veiksmas, terorizmas, ar yra trečiųjų asmenų?

Kaip tik mačiau anonsuojamą laidą apie tai, kad vis tik kontrabandos gabentojai visą tai organizuoja. Tai jeigu vis tik asmenys yra ne valstybė, o fiziniai asmenys, tada draudimas tikrai galiotų, nes tai – trečiųjų asmenų sukelta žala. Jeigu vis tik būtų pripažinta, kad tai yra valstybės veiksmai, valstybės mastu vykstanti hibridinė ataka ar terorizmas, tai iš tikrųjų nė vienose draudimo sąlygose tokia rizika nenumatoma ir ji nėra draudžiama.

– Tačiau šiuo metu net valstybė tiksliai šimtu procentų negali pasakyti, kiek tai yra būtent valstybės mastu daroma ir kiek yra privati.

– Čia yra ir pats sunkumas šiam momentui. Konsultavomės ir su draudimo bendrovių ekspertais, kaip jie šitą vertina. Kol nėra suformuluota kažkokia išvada – ar teismų praktika, ar politiniu lygmeniu patvirtinta išvada, kad tai yra būtent valstybės ataka – tol priskirti valstybės veiksmams kol kas neišeitų. O fizinių, kontrabandą gabenančių asmenų, kaip jau matome, lyg ir atsiranda.

– Atsiranda visiškai šviežiai. Alytiškio kieme į medį nusileido toks balionas, ir privatūs asmenys jau susirinko ir balioną, ir turinį. Vis dėlto, jeigu turtas yra įsigytas su paskola ir yra apgadintas arba sunaikintas, ar žmogus vis tiek privalėtų tęsti paskolos mokėjimus?

– Čia labai skaudi tema. Iš tikrųjų taip. Jeigu sudaryta paskolos sutartis ir jeigu prisiimtas turtas yra išmokamas, tai niekas paskolos sutarties nepanaikina, neatleidžia nuo jos.

Vienintelis dalykas, ką būtų galima pabandyti – gauti draudimo išmoką dėl apgadinto turto kompensavimo, žalos atlyginimo. Bet nuo paskolų niekas, deja, neatleistų. Kaip ir automobilių, beje, apgadintų.

LNK stop kadras

– Draudimo bendrovės, atlikusios savo tyrimą ir pasidariusios išvadas, galėtų atsisakyti mokėti išmokas remdamiesi tuo, kad tai yra karinio arba hibridinio pobūdžio incidentas, nes šiuo atveju taip patogiau?

– Taip, jos galėtų taip padaryti. Ir iš tikrųjų draudimo kompanija turi balansą. Ji negali per daug vengti atsakomybės, nes neturės klientų: niekas nenorės draustis, jeigu labai išsisukinėjama nuo išmokų. Kitas variantas – jei labai daug mokėsi, neturėsi pelno.

Gali būti sustabdoma išmoka iki kol bus išsiaiškinta, kas gi tai yra: ar tai hibridinė ataka, ar karas, ar terorizmas, ar privatūs asmenys. Taigi, draudimo bendrovės naudoja įvairius elgesio modelius. Labai dažnas – tas, kurį paminėjote: kol neaišku, sustabdo mokėjimą. Kaip ir neprieštaraujame, neatsisakome, bet kol neaišku – nemokame. Toks elgesys labai tikėtinas.

– Ar valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už tokią žalą, jeigu įrodoma, kad incidentas kilo iš užsienio valstybės veiksmų?

– Čia irgi labai plati tema. Jeigu bus įrodoma, kad iš užsienio valstybės kilo žala, o Lietuva, pavyzdžiui, Pasienio apsaugos tarnyba ar Krašto apsaugos ministerija – neapsaugojo, tai valstybė nelabai turėtų prisiimti atsakomybės, nes ji to nevaldo ir nekontroliuoja.

Lygiai taip pat, jeigu Lietuvos valstybės institucijos imtųsi veiksmų, pavyzdžiui, numušinėtų balionus ir dėl to atsirastų žala, pavyzdžiui, nukristų šoviniai ar sprogmenys ir jie apgadintų turtą, tai teoriškai draudimas nemokės, nes tai būtų valstybės veiksmai. O pati valstybė, kaip žalą sukėlęs subjektas – čia jau galima mąstyti, kad valstybė taip pat privalo, kaip ir kiekvienas asmuo, imtis tokių veiksmų, kad nesukeltų žalos kitam, jeigu buvo kažkoks saugesnis metodas tą balioną nutupyti ar panašiai.

– O jeigu ne?

– O jeigu ne, jei saugesnių būdų nebuvo, kai buvo imtasi apsaugant didesnį gėrį, tada atsakomybės galima išvengti. Bet taip – valstybė už savo veiksmus irgi privalo civiline tvarka atsakyti, jeigu pasirenka nesaugų modelį, kaip suvaldyti riziką.