Tai iliustruoja Lietuvos pasirengimą tęsti Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių perkėlimo programą.

Pasak Evelinos Gudzinskaitės, migracijos specialistai vasarą vyks į Turkiją, kur tikrins prieglobsčio prašytojų tinkamumą būti perkeltiems į Lietuvą.

„Migracijos departamentas jau organizuoja mūsų darbuotojų vykimą į Turkiją vykdyti prieglobsčio prašytojų patikros. Jeigu viskas gerai, prieglobsčio prašytojai į Lietuvą gali atvykti rudenį“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė.

Lietuva 2015 metais įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį prieglobsčio prašytojų, kad palengvintų dėl migracijos krizės kilusią naštą Italijai ir Graikijai. Dalis pabėgėlių perkeliami ir iš Turkijos.

Nuo tada į šalį atvežti 468 pabėgėliai, bet didžioji jų dalis išvyko į turtingesnes Vakarų Europos šalis. Pastarąjį kartą migrantai į Lietuvą perkelti pernai gruodį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva tęs pabėgėlių perkėlimo programą, nes iki šiol įvykdė tik pusę kvotos.

Stringa dėl trūkstamų dokumentų

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą stringa jau pusmetį, nes nesulaukiama migrantų anketų iš Graikijos ir Italijos, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Jis BNS patvirtino, jog iš Italijos ir Graikijos migrantai nebesiunčiami jau nuo pernai gruodžio, tačiau Lietuva jau yra sulaukusi apie 20-ies pabėgėlių iš stovyklų Turkijoje.

„Pagrindinės priežastys tokios: tiek Graikija, tiek Italija mums nepateikia emigrantų asmens bylų. Lietuva persikelia pabėgėlius, t.y. asmenis, kuriems reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Tose šalyse, kaip žinome, yra labai daug ir ekonominių migrantų. Turime esminę poziciją, kad tokių asmenų neperkeliame, dėl to nėra derybų. Tad kai šalys neturi asmenų dokumentų, negali pateikti bylų, neturime ir ką perkelti“, – sakė E. Misiūnas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva pasiruošusi vykdyti ES prisiimtus įsipareigojimus dėl pabėgėlių perkėlimo, tačiau pabrėžė, kad neketina švelninti pabėgėliams keliamų reikalavimų, nes privalo užtikrinti ir nacionalinį saugumą.

Pasak E. Misiūno, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su Europos Sąjungos valstybėmis, kokį teisinį statusą suteikti pabėgėliams ir kokį – ekonominiams migrantams, aptariami galimi migrantų grąžinimo mechanizmai.

„Dar vienas iš didžiųjų iššūkių – vadinamasis antrinis judėjimas, kuris yra labai didelis galvos skausmas Vokietijai, Prancūzijai. Mes vykdome savo kvotą, kiek galime, bet per 300 yra išvažiavę iš Lietuvos, daugiausia jie – Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje“, – sakė ministras.

Nuo 2015 metų į Lietuvą atvežti 468 pabėgėliai, iš jų 338 perkeltų asmenų mūsų šalyje nebėra.

Lietuva svarsto pasirašyti dvišalę sutartį su Vokietija dėl pabėgėlių grąžinimo – tai paspartintų procedūras, kai Lietuvoje prieglobstį gavę, bet į Vokietiją išvykę asmenys būtų grąžinami į Lietuvą. Tikimasi, jog rimtesnė diskusija dėl susitarimų vyks rudenį.

„Svarstoma, kokios tai būtų procedūros, kurie pareigūnai turėtų grąžinti. Daug spręstinų dalykų: kas į lėktuvą įsodina, kas perka bilietą, kas lydi ir taip toliau. Prezidentė yra išreiškusi gerą valią padėti Vokietijai spręsti tam tikras problemas, tad planuosime vizitą su Vokietijos vidaus reikalų ministerija, galbūt, ministru“, – sakė jis.

Iš Vokietijos, anot E. Misiūno, per pastaruosius metus grąžinta daugiau nei 20 asmenų, dar keli grįžo savo noru.

Apie galimą susitarimą su Vokietija praėjusią savaitę pirmoji prakalbo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai galėtų būti vertinama kaip pagalba Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri neseniai sulaukė savo vidaus reikalų ministro ultimatumo rasti sprendimą apriboti migrantų skaičių, priešingu atveju pagrasino imti juos stabdyti pasienyje.

Šią savaitę padėką Lietuvai bei šalies vadovei už indėlį Europos Sąjungoje sprendžiant migracijos klausimus išreiškė ir Vilniuje lankęsis Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).