„Suplanavę esam nuomotis konteinerinio tipo namelius, kuriuose galėtų apsigyventi po keturis asmenis. Juose apsigyventi galėtų apie 800 migrantų“, – BNS pirmadienį sakė V. Mačaitis.

Taip VSAT vado pavaduotojas kalbėjo pirmadienį Užsieniečių registracijos centre (RC) lankantis Seimo Žmogaus teisių komiteto nariams.

Pasak pasieniečio, nuomotis iš viso ketinama 415 namelių – jie būtų skirti ne tik apgyvendinimui, bet ir sandėliavimui, kitiems poreikiams. V. Mačaitis teigė, kad stovyklos iš tokių namelių būtų įrengiamos VSAT padalinių teritorijoje, tačiau kur tiksliai – dar nenuspręsta.

„Užsieniečių registracijos centre jie tikrai nebūtų įrengiami, nes vietoje palapinių miestelio projektuojame naują multifunkcinį centrą, kurį turėtume per kitus metus pastatyti. (...) Mes norėtume, kad būtų mūsų padaliniuose, kurie yra prie sienos – tai gali būti ir Vilniaus rajone, ir Šalčininkų rajone. Tokius variantus svarstome“, – aiškino VSAT vado pavaduotojas.

Anot pareigūno, sprendimą dėl namelių vietos tarnyba turėtų priimti artimiausiu metu. Patį nuomos konkursą planuojama paskelbti per artimiausias savaites, o jį pasirašyti – dar rugpjūtį.

„Žiemai namelius turėtume turėti“, – aiškino pasieniečių vado pavaduotojas.

Izoliavimo vietos ir kalbos barjeras – didžiausios problemos

Išaugus neteisėtų migrantų srautams iš Baltarusijos, Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje įrengtas palapinių miestelis.

Jį sudaro du blokai – vienas skirtas migrantų izoliavimui, kitas – apgyvendinimui, teritorijoje taip pat yra dušai, prausyklos, tualetai, maitinimui skirtos patalpos.

Mes norėtume, kad būtų mūsų padaliniuose, kurie yra prie sienos – tai gali būti ir Vilniaus rajone, ir Šalčininkų rajone. Tokius variantus svarstome.

Izoliavimui skirtame bloke telpa maždaug 60 žmonių, apgyvendinimui skirtame bloke – apie 300 užsieniečių.

Šiuo metu apgyvendinimo bloke yra 27 žmonės, o izoliacijos – 47. Čia gyvena vien viengungiai vyrai.

„Izoliacijos vietų praktiškai nebėra, nes kol viena grupė nebaigė karantinuotis, mes negalime įkelti kitos grupės“, – BNS informavo URC vadovas Aleksandras Kislovas.

Be kita ko, apgyvendinimui skirtame bloke kiekvienoje iš palapinių gali įsikurti iki 15 žmonių, tačiau dabar juose gyvena maždaug po 10 užsieniečių.

Pasak A. Kislovo, šiuo metu iš viso centro patalpose gyvena kiek daugiau nei 200 neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų, o vietų čia užtektų dar maždaug 400 žmonių.

Vis dėlto, centro vadovas pabrėžia, kad apgyvendinimas tiek palapinių miestelyje, tiek kitose patalpose priklauso nuo žmonių lyties, šeiminės padėties, taip pat ir teisinio statuso – ar jam taikomas sulaikymas, ar alternatyvi sulaikymo priemonė.

Be to, prieš apgyvendinimą migrantai dar turi būti laikinai izoliuojami, o tokių vietų šiuo metu ima mažėti.

„Šiuo metu yra likusios trys patalpos. Viena grupė galėtų būti izoliuota iki 20 asmenų, kitos dvi grupės galėtų būti iki keturių asmenų“, – teigė URC vadovas.

Jis pridūrė, kad blogėjant situacijai, galimi įvairūs sprendimo būdai, pavyzdžiui, palapinių miestelio perplanavimas – dalyje apgyvendinant viengungius vyrus, o dalyje – viengunges moteris.

„Vienas sunkiausių iššūkių yra karantinavimas ir būtent vertėjų trūkumas. Užsieniečių yra nemažai, jie kasdien turi klausimų, pradedant nuo teisinių, baigiant socialiniais. Tas komunikavimas be vertėjų apsunkina bendravimą, bet mes bendraujam per „Google“ vertėją, kitų asmenų pagalba“, – aiškino A. Kislovas.

Jis taip pat teigė, kad praėjusią savaitę nustatyti du koronaviruso atvejai užsieniečiams, jie perkelti į Abromiškių reabilitacijos ligoninę.

Iš URC pasišalina maždaug trečdalis migrantų

Dauguma migrantų – iš Irako, jie nekalba jokia užsienio kalba.

Seimo delegacijos nariams neteisėti migrantai ant popieriaus lapo angliškai buvo užrašę tekstą, prašydami pagalbos juos perkeliant į kitą apgyvendinimo vietą.

A. Kislovas teigė, kad jie nori būti perkelti, pavyzdžiui, į Ruklą, kur užsieniečiams taikomos laisvesnės kontrolės priemonės.

„Čia, Užsieniečių registracijos centre, jie karantino metu turi galimybę išeiti dviem valandoms, yra pareigūnų kontrolė“, – kalbėjo centro vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu URC gyvenantiems užsieniečiams būti perkeltiems į kitą vietą nėra net ir teorinės galimybės, nes jiems apgyvendinimas skirtas teismo sprendimu.

Per savaitgalį pabėgo šeši užsieniečiai. Kuo didesnis migrantų skaičius, tuo daugiau pasišalinimo atvejų.

„Norint, kad žmonės būtų perkelti, jiems neturėtų būti taikomi teismo apribojimai. Jei užsienietis apgyvendintas URC teismo sprendimu, jis turi gyventi teismo sprendimu ten, kur jam nurodyta“, – aiškino A. Kislovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad ir centre gyvenantys užsieniečiai pabėga i kitas Europos Sąjungos šalis.

„Per savaitgalį pabėgo šeši užsieniečiai. Kuo didesnis migrantų skaičius, tuo daugiau pasišalinimo atvejų. Šiai dienai turėtume kalbėti apie 30 proc. pasišalinimo atvejų“, – sakė jis.

„Gyvenimas ne šiltnamio sąlygomis“

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius po apsilankymo teigė, kad situacija šalyje šiuo metu kelia „daug iššūkių“.

„Pareigūnai deda dideles pastangas, bet akivaizdu, kad nėra iki galo pasiruošta didesniam žmonių skaičiui“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, šis klausimas plačiau bus aptariamas ir komitete.

„Čia toli gražu, kad nėra šiltnamio sąlygų, o yra situacija ant humanitarinės krizės slenksčio. Akivaizdu, kad siekiama užtikrinti bazinius humanitarinius poreikius, bet tas standartas yra minimalus. Toks įspūdis apsilankius“, – kalbėjo jis.

Čia toli gražu, kad nėra šiltnamio sąlygų, o yra situacija ant humanitarinės krizės slenksčio. 

Komiteto narys Tomas Bičiūnas atkreipė dėmesį į ilgai trunkančias teisines procedūras, susijusias su prieglobsčio suteikimu arba nesuteikimu.

„Sistema yra tobulintina, nes žmogus ilgai tikrai čia neturėtų užsibūti. Kaip vadas sakė, yra tokių, kur iki dviejų metų gyveno čia“, – kalbėjo jis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu svarstomi trys galimi nelegalios migracijos scenarijai iš Baltarusijos, apimantys nuo 500 iki 10 tūkst. migrantų per dieną.

Pasak ministrės, esant šiems scenarijams, suvaldyti migrantų srautui nebepakaktų vien ministerijai pavaldžių tarnybų, o reikėtų ir savivaldybių pagalbos.

VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik puspenkto šimto neteisėtų migrantų, tai yra kelis kartus daugiau nei pernai per visus metus. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė anksčiau yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.