Pasak Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus Dariaus Mockaus, šiuo metu ugdymo įstaigą lanko 14 mokyklinio amžiaus ir 12 ikimokyklinio amžiaus vaikų.

D. Mockus sako, jog pabėgėlių vaikų ugdymas įstaigos pedagogams ir auklėtojams nėra naujovė – svetimšalių vaikų grupės čia buvo priimamos ir ankstesniais metais.

Tiesa, jų mokymas – kiek kitoks. Daugiausiai iš svetur atvykusių mokinių – sirai. Todėl šie vaikai mokosi išlyginamojoje klasėje, kurios įrengimą pagal Švietimo ministerijos aprašą patvirtino Jonavos rajono savivaldybės taryba.

„Pagal minėtą aprašą vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, metus laiko privalo būti jos mokomi. Ši tvarka, beje, galioja ne tik pabėgėlių šeimų vaikams, tačiau ir tiems, kurie grįžta po emigracijos gyventi į Lietuvą ir nemoka lietuvių kalbos.

Mūsų protėviai gi yra palikę savo tėvynę – vieni dėl karo traukėsi į rytus, kiti – į vakarus. Paraleles reikia suvesti ir vaikams tai aiškinti.

šlyginamojoje klasėje vaikus moko lietuvių kalbos pedagogė. Mūsų mokykloje su tokiais vaikais dirba dvi mokytojos. Per savaitę lietuvių kalbai skiriama 20 valandų. Be abejo, kartu su lietuvių kalba vaikai gauna ir kitų žinių – kultūros, mūsų šalies istorijos“, – sakė D. Mockus.

Išlyginamosiose klasėse vaikus mokančios pedagogės yra ir klasių vadovės: jos sprendžia įvairias problemas, lydi vaikus į valgyklą ir panašiai.

Mokykloje mokosi ir ukrainiečių vaikai, tačiau, skirtingai nei sirai, jie integruojami į bendras klases, pritaikant ugdymo programas.

„Su jais – lengviau, mat jie kalba rusiškai. Tuo tarpu iš arabiškų šalių atvykę vaikai kartais nemoka rašyti net savo gimtąja kalba, kai kurie jų š viso nėra mokęsi“, – kalbėjo direktorius.

D. Mockus pastebi, kad į mokyklą ateinantys vaikai – labai skirtingi, ir ne tik savo amžiumi. Skirtingos jų gyvenimiškos patirtys, vieni jų – iš skurdžių, kiti – iš vidutinių ar pasiturinčių šeimų.

„Tokių vaikų grupių turėjome ir pernai. Dailės mokytoja yra pastebėjusi, kad vaikų emocijos, jų išgyvenimai atsispindi ir piešiniuose. Tarkime, buvo vaikų, kurių piešiniuose – tik tamsios spalvos, tankai“, – pasakojo D. Mockus.

Kas yra pabėgėliai ir kodėl jie čia – tai temos, su kuriomis Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogai kalbasi ir su Ruklos vaikais. Mat vaikai nėra suaugusieji, kurie domėtųsi ne tik pabėgėlių krize, tačiau ir pasaulyje vykstančiais kariniais konfliktais.

„Taip, mes klasių vadovų prašėm, kad apie tai kalbėtų, pagaliau – yra temos programose, pasaulio pažinime. Kodėl žmonės iš savo gimtinės pasitraukia? Viena iš priežasčių – karas. Vaikams tai reikia aiškinti. Kaip ir tai, kas būtų mums, jei vyktų karas? Mūsų protėviai gi yra palikę savo tėvynę – vieni dėl karo traukėsi į rytus, kiti – į vakarus. Paraleles reikia suvesti ir vaikams tai aiškinti“, –kalbėjo D. Mockus.

Kaip teigė D. Mockus, jokių incidentų tarp vaikų mokykloje nekyla, juolab kad į Ruklą nuolat atvyksta naujos pabėgėlių grupės, todėl prie svetimšalių miestelio bendruomenė yra įpratusi.

„Tarp vaikų – nesvarbu, ar pabėgėlių, ar ne, ginčų ar nesutarimų kyla, matyt, visose mokyklose. Tačiau nebuvo atvejų, kada jie kiltų tautiniu ar religiniu pagrindu. Būna atvirkščiai – vaikai itin susidraugauja“, – sakė D. Mockus.

Dėl to, jog ugdymo įstaigą lanko vaikai iš arabiškų šalių, mokyklos vadovams teko kalbėtis ir su maisto tiekėjais – šie vaikai nevalgo kiaulienos, todėl jei pietums teikiama mėsa, tai būna patiekalai iš vištienos.

Kiekvieną kartą, į Pabėgėlių priėmimo centrą atvykus naujai pabėgėlių grupei, į susitikimą kviečiami mokyklos bei Jonavos rajono savivaldybės vaiko teisių tarnybos atstovai. Jie naujuosius gyventojus supažindina su pagrindiniais šalies įstatymais ir taisyklėmis, liečiančius vaikus.

„Tarkim, kad mokslas iki 16 metų Lietuvoje yra privalomas, ko reikia leidžiant vaiką į mokyklą, o kuo pasirūpina ugdymo įstaiga ir panašiai“, – sakė D. Mockus.