Tema delikati: kompensuojamos sauskelnės suaugusiems.

„Prikaupia namuose, o kai miršta, tai tada kalnai lieka namuose ir artimiesiems galvos skausmas, kur juos dėti“, – kalbėjo Ramygalos slaugos ligoninės vedėjas Audrius Jovaišas.

Sauskelnių už dyką įprastai gauna seni žmonės dėl šlapimo nelaikymo. Kadangi priemonių, kaip ir vaistų, šeimos gydytojas gali išrašyti keliems mėnesiams į priekį, sauskelnių tempiama maišais, reikia ar nereikia.

Kai kurie sauskelnių esą sunaudoja mažai, o gal visai apsieina, bet neša. Vis į namus, ne iš jų.

LNK stop kadras

„Šiai dienai turim ir Naujamiesčio slaugos ligoninėje gavę apie 300 sauskelnių iš dviejų pacientų artimųjų, kurie tikrai prikaupę namuose ir turi tuos kiekius“, – pasakojo Ramygalos slaugos ligoninės vedėjas Audrius Jovaišas.

Anot praktikų, gerai, jei artimieji sąmoningi ir sukauptą turtą atiduoda labdarai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Antraip, juokaujama, sauskelnėmis nors šiltink namų sienas.

Dažnai senas žmogus dėl jam reikalingesnių kitų slaugos priemonių neklausia ir ne visi šeimos gydytojai tą išaiškina.

„Jeigu nustatyta šeimos gydytojo ar konsultanto diagnozė, kad yra vidutinis šlapimo nelaikymas, tuomet kompensuojama 60 įklotų, kuriuos galima keisti į vienkartinę paklodę“, – aiškino Panevėžio rajono poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė.

LNK stop kadras

Žmogaus sveikata kintanti, iš vaikščiojančio tampama gulinčiu.

„Būna situacijos, kad išlaikyti pacientą sausą, kad neatsirastų pragulos ir visa kita. Žmonės tiesiog perka už savo pinigus“, – tikino A. Indriliūnaitė.

Kompensuojamų slaugos priemonių sistema ne prasta, bet nelanksti, pripažįsta medikai. Su konkretaus ligonio poreikiais suspėti neįmanoma.

„Biurokratija praeina labai ilgą laiko tarpą, kol priima, kol patvirtina, kol ministras išleidžia įsakymą ir taip toliau... Labai ilgai istorija“, – šnekėjo Panevėžio rajono poliklinikos vadovė Neringa Šinkūnienė.

LNK stop kadras

Neracionalumo sveikatos sistemoje yra daug, sako Ligonių kasų atstovas.

„Prie Šiaulių teritorinės ligonių kasos yra toks vaistų komitetas ir jis užsiima tyrimais, kaip yra neracionaliai naudojami vaistai“, – sakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos vyriausiasis patarėjas Jonas Narbutas.

Pasak J. Narbuto, su išmetamų vaistų kontrole paprasčiau, nes nevartojamus sąmoningi ligoniai dešimtimis tonų prisistato į vaistines. Nežinia kiek patenka į šiukšles, į kanalizacijas.

Su sauskelnėmis – kitaip.

„Medicinos pagalbos priemonių mes netyrinėjam. Po namus mūsų kontrolieriai nevaikšto ir neskaičiuoja“, – kalbėjo J. Narbutas.

Ligonių kasų atstovo nuomone, dėl slaugos priemonių kaupimo ar neracionalumo, nereikia kaltinti tik ligonių.

Problema kompleksinė ir veikėjų yra daugiau. Be vartotojo arba paciento, čia dalyvauja priemones išrašantys medikai, jas duodančios vaistinės bei kompensavimu užsiimančios ligonių kasos.