Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis paskyrė 14 pareigūnų, kurie tikrins, kaip sveikatos priežiūros įstaigos teikia paslaugas. Pacientų atstovai teigia norintys mažiau tikrinimų, bet skubesnių permainų sveikatos paslaugų apmokėjimo srityje.

Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė, pareigūnus, kurie dvejus metus vykdys Sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, ministras paskyrė praėjusią savaitę. Minėti pareigūnai paskirti iš SAM pavaldžių įstaigų.

Teigiama, kad pareigūnai tikrins įstaigų finansinę būklę, taip pat kaip laikomos ir naudojamos laikinai laisvos lėšos, kaip laikomasi darbo užmokesčio bei medikamentų normatyvų, kaip naudojamos investicinės lėšos, ar medikų ir pacientų santykiai atitinka etikos reikalavimus. Taip pat bus domimasi, ar efektyviai sveikatos priežiūros įstaigos naudoja brangią aparatūrą, valstybės perduotą turtą.

Lietuvos Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė abejojo, kad atliekant vis daugiau tikrinimų sveikatos priežiūros sistema taps geresnė. Pasak jos, esminis dalykas - ieškoti alternatyvų, kaip finansuoti sveikatos paslaugas, kurių šiuo metu nepajėgiama apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

„Manau, kad tai yra tik bangų kėlimas, kad dėmesys nukreipiamas nuo problemų, kurių nenorima spręsti. O turėtų būti rūpinamasi, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, kad būtų oficialiai įteisintas papildomas sveikatos draudimas. Taip pat, kad valdžia ryžtųsi ir pasakytų, ar gali valstybė šimtu procentu kompensuoti visas paslaugas, pripažintų, kokią dalį gali dengti gydymo paslaugų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš kokių kitų pinigų dengti tą skirtumą.“, - sakė ji.

V.Augustinienė tvirtina, kad dabar medikai yra pakankamai apkrauti darbu, o SAM grasinimai nesuteikia jiems motyvacijos dirbti.

„Ministras mojuoja popieriais, kad žmogus tuo pačiu metu dirba vienuolikoje įstaigų. Tai galbūt jis ir dirba, nes trūksta specialistų, bet žmogus nedirba juk tuo pačiu metu (...). O kas konsultuos ligonius tuose rajonuose, kur specialistų trūksta? Kiek žinau, gydymo įstaigos tiesiog negautų licencijos teikti tam tikras paslaugas, jei nebūtų to specialisto skyriuje. Bet jei žmogui būtų sudarytos sąlygos pragyventi, išlaikyti šeimą, kiekvienas, manau, mieliau dirbtų vienoje darbovietėje“, - sakė ji.

Nepaisant kritikos ministerijai, ji pripažino, kad dalis gydymo įstaigų, pavyzdžiui, brangią aparatūrą ar brangius tyrimus atlieka tik ribotam pacientų skaičiui, sudaromos dirbtinės eilės, tačiau tai esą vyksta ir dėl pernelyg mažo paslaugų apmokėjimo.

Pagal SAM ir Valstybinių ligonių kasų pateiktą informaciją nuo gegužės 1-osios tikslinius tikrinimus šalies gydymo įstaigose pradėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai.