Lietuva pagal ištuokų skaičių Europos Sąjungoje (ES) yra viena pirmaujančių valstybių. ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad mus pagal skyrybų skaičių lenkia tik „braliukai“ latviai. 2011 metais Latvijoje tūkstančiui gyventojų priskirtos ketverios skyrybos, Lietuvoje - 3,4. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau kaip pusė santuokų mūsų šalyje subyra. Labiausiai ES šeiminiu gyvenimu džiaugiasi maltiečiai, airiai ir italai išsituokia rečiausiai, rašo „Lietuvos žinios“.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skyrybų skaičius nežymiai, bet tendencingai didėja. Šią dinamiką ypač jaučia skyrybų paslaugas teikiančios įmonės. Tokių teisinių agentūrų pastaraisiais metais randasi tarsi grybų po lietaus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, Demografinių tyrimų instituto darbuotoja Aušra Maslauskienė, tyrusi ištuokų raidą, veiksnius ir pasekmes Lietuvoje, teigė, kad ištuokų Lietuvoje pradėjo daugėti jau nuo 1965 metų.

Nors, regis, šie skaičiai turėtų priversti susimąstyti, pašnekovė pažymėjo, kad nereikėtų situacijos vertinti tik neigiamai. Ji tvirtino, kad skyrybas galime įvardyti kaip blogį, tačiau taip pat - kaip galimybę nutraukti šeiminius santykius, kurie yra žalingi šeimos nariams, ir sukurti naujus. „Lygiai taip pat neįmanoma pasakyti, kiek skyrybų visuomenei dar yra pakenčiama, o kiek - jau nebe. Be abejo, stabilūs kokybiški šeiminiai santykiai yra naudingi šeimos nariams ar visuomenei. Tačiau kitas klausimas, ar stabilumas savaime yra pozityvas asmenims ir visuomenei, jei kalbame apie tokius šeiminius santykius, kai visos šalys patiria skriaudą“, – kalbėjo profesorė.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentės, šeimos teisės specialistės dr. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės teigimu, nors Lietuva beveik pirmauja ES pagal ištuokų skaičių, santuokų skaičius rodo, kad visuomenė nenusisuka nuo santuokos instituto. „Jei per metus skaičiuojama apie 20 tūkst. santuokų ir 10 tūkst. skyrybų, tai reiškia, kad žmonės yra linkę sukurti kitas šeimas ir jie nepamina santuokos kaip vertybės“, – mano ji.