Kaip nugalėti Lietuvą apėmusią save žalojančio elgesio epidemiją – polinkį į alkoholizmą, savižudybę, rizikingą vairavimą? Kur rasti atsakymą į šį klausimą, nesutaria net specialistai. Šią savaitę pristatytas Žmogaus studijų centro (ŽSC) tyrimas sukėlė tikrą audrą. Gintaro Chomentausko vadovaujamų ekspertų išvada, kad save žalojantį elgesį Lietuvoje skatina nutrūkę socialiniai ryšiai ir beviltiškumo jausmas, sulaukė blaivybės propaguotojų kritikos. Pastarieji mano, jog naujas Ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas nepagrįstai sumenkina neigiamą alkoholio poveikį visuomenei.

Kas kaltas labiausiai?

Pernai Lietuvoje net 120,63 mirčių 100 tūkst. gyventojų buvo susijusios su save žalojančiu elgesiu. Įspūdingi skaičiai, atskleidžiantys skirtumus tarp savivaldybių. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybėje mirčių, susijusių su savęs žalojimu, būta net devynis kartus daugiau nei Neringos savivaldybėje. Šalčininkų rajono savivaldybėje 68,96 (skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų) mirė apsinuodiję alkoholiu, o Panevėžio rajono savivaldybėje 2007-aisiais tokių nebuvo nė vieno.

G.Chomentausko manymu, šie skaičiai paneigia lig šiol galiojusį mitą, esą mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu, savižudybių ir kitokio elgesio, kuriuo žmogus sąmoningai kelia pavojų savo sveikatai, yra susijęs su prasta valstybės ekonomine situacija ir sunkia asmens finansine padėtimi.

"Tačiau ši statistika Lietuvoje reikšmingai nesikeičia gyvenimo lygiui gerėjant. Ekonominiai skirtumai tarp savivaldybių taip pat negali paaiškinti stebimų skirtumų. Galbūt gilindamiesi į ekonominius klausimus nepastebime kitų, ne mažiau svarbių gyvenimo aspektų?" – klausia G.Chomentauskas.

"Iki šiol daugiausia buvo ieškoma psichologinių ir medicininių priežasčių, – dėstė G.Chomentauskas. – Faktas, kad savižudybės, piktnaudžiavimas alkoholiu, žūtys keliuose mus išskiria iš kitų Europos šalių, rodo nacionalinio masto veiksnius, kurie verčia žmones gyventi taip, lyg ši diena yra paskutinė, o ateitis tapyta tik juoda spalva."

ŽSC prezidento įsitikinimu, reikia ieškoti kitų priežasčių: tokie dideli skirtumai reiškia, kad savivaldybėse veikia vietiniai veiksniai, kuriantys nesveiką socialinę ir dvasinę aplinką, skatinančią save žalojantį elgesį.

"Jiems mes nerūpime"

G.Chomentauskas sakė, kad ŽSC tyrimas "Nesaikingo alkoholio vartojimo neigiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui mažinimo galimybių identifikavimas" duoda pagrindą teigti, kad svarbiausios priežastys susijusios su anomija – visuomeninių ryšių susilpnėjimu, kurią dar galima pavadinti socialine dezintegracija.

Socialinę dezintegraciją apibūdina keturi požymiai: žmonės mano, kad bendruomenės lyderiai yra nusišalinę arba abejingi visuomenės reikmėms; paplitusi nuostata, kad socialinė tvarka yra nestabili ir neprognozuojama; vertindamas savo naujausius pasiekimus asmuo supranta, jog nepadarė didelės pažangos ir grįžo į išeities tašką; visuomenę kankina gyvenimo beprasmiškumo jausmas, suvokiama, kad socialinės normos nuvertėjo arba yra prarastos.

Aiškiausiai socialinę dezintegraciją įrodo faktas, jog atliekant tyrimą teiginiui "Yra mažai prasmės kreiptis į pareigūnus, nes jiems nerūpi eilinio žmogaus problemos" pritarė 63,9 respondentų. Teiginiui "Jaučiu, kad galiu daryti poveikį visuomenės gyvenimui" nepritarė net 80,7 proc. gyventojų.

"Vaizdžiai tariant, net keturi penktadaliai Lietuvos piliečių jaučia plaukiantys laivu, kurio jie nevaldo ir kurio plaukimo krypties tiesiog negali pasirinkti", – tikino ŽSC vadovas.

Jis sakė, kad suirę bendro socialinio gyvenimo pamatai, pesimistinis požiūris į ateitį ir valstybę, bejėgiškumas ne tik skatina žmones gyventi nesveikai, bet ir kelia grėsmę Lietuvos išlikimui.

Abejoja tyrimo objektyvumu

Su ŽSC tyrimo išvadomis griežtai nesutinka Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK).

"G.Chomentauskas išvadose kryžmina itin keistus reiškinius. Tarkime, savęs žalojimą nulemia migracija, o pastaroji didina nelaimingų atsitikimų skaičių kelyje. Tuomet gal aš galiu teigti, kad pėdos dydis priklauso nuo emocinės būklės", – stebėjosi koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.

Jis priminė, esą dar iki tyrimo G.Chomentauskas aiškino, kad įrodymais pagrįstos alkoholio, tabako, savižudybių kontrolės priemonės yra neefektyvios, o alkoholį žmonės vartoja, nes yra nelaimingi. A.Veryga sakė, kad ŽSC išvados palankios alkoholio gamintojams.

Šiuo metu Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija rengia kreipimąsi į Ūkio ministeriją, prašydama paskirti nepriklausomus mokslininkus, kurie įvertintų ŽSC tyrimą. A.Veryga teigė, kad panašų raštą pasirengusi įteikti ir Lietuvos psichologų sąjunga.

"Man sunku kažką pasakyti. Tai žmogus, nemokantis skaityti skaičių ir išvadų", – taip A.Verygos pareiškimus komentavo G.Chomentauskas.

Praktikai apsiriboja prielaidomis

Ką apie naujus teiginius mano specialistai, kasdien susiduriantys su save žalojančiais žmonėmis? Ar galime teigti, kad žmogus, vartojantis alkoholį arba narkotines medžiagas, labiau linkęs į savižudybę nei neturintis žalingų įpročių? Atsakymo į šiuos klausimus bandėme ieškoti Kauno apskrities priklausomybių centre.

"Negaliu tvirtinti, kad mūsų centre atsidūrę žmonės – vaikščiojantys savižudžiai", – kalbėjo centro direktorius Tautvydas Zikaras. Nesiryžęs paneigti nei ŽSC tyrimo išvadų, nei A.Verygos minčių, T.Zikaras atsakė trumpai: "Galiu teigti, kad tokia prielaida yra, tačiau tendencijos nepastebėjome."