Vienam arkliui nepatempus trijų vagonų sąstatų – reginys buvo nutrauktas. Vaizdą pamatę vilniečiai baisėjosi.

„Reikia bausti už tokį dalyką“, – sakė vilnietis.

„Gyvūnai visais atvejais nėra pramoga. Gali būti draugas, šeimos narys. Ūkiniai gyvūnai turi savo paskirtį, bet tikrai nemanau, kad ūkinio arklio paskirtis – traukti vagoną“, – kalbėjo vilnietė.

„Kam to riekia arkliukui? Geriau vaikus ant jo pavėžinti nei traukinius tampyti“, – teigė Vilniaus miesto gyventojas.

„Liūdnai. Vis dėl to – gyvūnas. Šiokia tokia kančia jam. Nemanau, kad reikėtų taip daryti. Reikėtų atsižvelgti, kad gyvūnas – tiesiog gyvūnas. Lygiai taip pat kaip žmones gali pririšti, taip ir gyvūną. Šiek tiek reikėtų pastatyti save į tokią vietą, o ne gyvūną. Išjausti emociją“, – kalbėjo vilnietis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jautriems lietuviams siauruko vadovas primena, kad istoriškai arklys su geležinkeliu turi sąsajų, kurias norėta tik parodyti.

„Tiek Kaune, tiek Vilniuje ankstesniais laikais, dvidešimto amžiaus pradžioje, veikė konkės arba arkliniai tramvajai“, – kalbėjo dr. D. Liutikas.

Maža to, žmonės ne po tris vagonus traukė kaip arkliai, o net po penkis vagonus.

„Siauruko vagonus traukė Lietuvos stipruoliai. Jie traukė daug didesnius svorius nei arkliai per šį renginį“, – sakė dr. D. Liutikas.

Primityviai lygina – sunkieji arkliai kaip žmonės stipruoliai. Sunkių arklių Lietuvoje suskaičiuojama vos pustrečio tūkstančio. Čia – noras juos rodyti. Vienas šios veislės augintojas gyvena Biržų krašte. Arklių augintojui Vigantui Indrašiui išsaugoti Lietuvoje išrastus sunkiuosius arklius – garbės ir patriotizmo reikalas.

„Kai arkliai didesnės galios, jie – pritaikyti darbui. Veislė išrasta tam, kad dirbtų. Dabar juos augina ir mėsai, parduoda. Bendrai pritaikyti darbui“, – tikslino V. Indrašius.

Pasak augintojo, arkliams reikia ne pasirodymo, o įprasto kasdienio darbo. Dėl šios priežasties pas ūkininką neliko traktorių. Ūkį sėja, šienauja, veža V. Indrašiaus sunkieji arkliai. Esą traukti tokį vagoną arkliui nėra iššūkis, jeigu arklys ruošiamas ir treniruojamas.

Pirmiausia, vagonas nėra sunkus. Jis rieda lengvai. Net ir Žydrūnas Savickas tampė“, – teigė V. Indrašius.

Esą reginiu su vagonais gali baisėtis tik tie, kurie nepažįsta sunkiųjų arklių ir nežino jų ypatybių.

„Čia nėra arklio kankinimas, kadangi jam – geriau dirbti, nei nedirbti. Lakštingala negali nečiulbėti, tai arklys negali nejudėti“, – kalbėjo V. Indrašius.

Nors sunkiųjų lietuviškų arklių veislė pradėta kurti devyniolikto amžiaus gale, bet savarankiškai patvirtinta prieš 60 metų. Lietuvos sunkieji arkliai – ištvermingi, raumeningi ir gero charakterio. Traukti vagoną tokiam arkliui ir lyginti su žmogumi esą nėra ko.

„Žmogus turi dvi kojas, čia – keturios kojos. Jam – nesudėtinga. Ž. Savickui reikia valgyti bet ką, o arklys valgo tik žolę ir avižas. Jam organizmas nėra perkrautas papildomai“, – sakė V. Indrašius.

Siaurukas daugiau renginių su gyvūnais nedarys, kad nebekiltų eskalavimo dėl arklių kankinimo.