„Dabar tokia premjera, vadinkime, nes pirmą kartą sėdime šarvuotyje, jaudinamės“, – teigė LNK žurnalistė.

Panevėžyje sukurtas šarvuotis – vardu „Taurus“. Šarvuotis, kaip tas galingas gyvūnas, deja, išnykęs, bet gyvas stumbras. Abu panašūs, priklausė vienai genčiai. Toliau ieškome šarvuočio vardo sąsajų su miestu.

„Tauras – tikras lietuviškas gyvūnas, o mes pavadinome „Taurus“, kad geriau būtų žinoma pasaulyje“, – kalbėjo bendrovės „Aurida Engineering Company“ vadovas Mantas Klupšas.

M. Klupšas, paklaustas, kodėl pasirinko taurą, ar dėl to, kad turime stumbrų, atsakė: „Dėl to, kad yra stiprus gyvūnas, o transporto priemonė taip pat. Teigiame, kad ji yra labai stipri.“

„Taurus“ skirtas ne tik karo veiksmams, taip pat taikos gyvenimui, pasienio apsaugai, vidaus saugumui, ekstremalioms situacijoms. Dabar jis sukomplektuotas kaip pėstininkų šarvuotis dešimčiai asmenų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

M. Klupšas, paklaustas, ar čia atsidaro trys liukai, atsakė: „Tikrai taip, du gale, kur sėdi šešių asmenų personalas, ir vienas priekyje bokštelio aptarnavimui. Galima matyti užsidarius iš vidaus, bet jeigu vyktų koks nors gedimas, kad atsidarytume ir būtų galima valdyti.“

Į žurnalistės klausimą, ar pro šiuos liukus galima atlikti įvairiausius veiksmus, M. Klupšas atsakė: „Tikrai taip. Pavyzdžiui, gali evakuotis, jeigu įvyktų nelaimė. Taip pat gali apsiginti, pakelti dronus, apsisaugoti.“

Šarvuotyje gali būti štabas, dronų paleidimo aikštelė ir kiti universalumai pagal kliento užsakymą.

„Sprogimus iš išorės pusės ir po apačia tikrai šita kapsulė, kurioje sėdime, apsaugo. Taip pat nuo apšaudymų“, – aiškino M. Klupšas.

Šarvuotis sveria 13,5 tonos, pagamintas per keturis mėnesius, bet prieš tai buvo ruošiamos ir vežamos medžiagos, detalės.

„Pjaustymas, dažymas, visa technologinė grandinė“, – teigė „Aurida Engineering Company“ vadovas.

Žmogus, kuris daug prisidėjo prie šio pirmagimio, pasakė, koks pirmas jausmas prie vairo.

„Kaip širdis tiesiog trokšta laisvės“, – pabrėžė pašnekovas.

Panevėžietiškas „Taurus“ pirmus ratus prasuko karjeruose, paskui dalyvavo parodoje Lenkijoje ir vėl namo, į angarą. Anot kompresorių gamyklos vadovo, tikslas išplėsti gamyklos kryptį atsirado anksčiau, nei į nugarą Europai pradėjo alsuoti karas.

„Pati idėja gimė dar 2019 metais, grįžus po susitikimų parodose, bandžiau perteikti tą idėją Lietuvos atstovams, bet tuo metu nebuvo jokio susidomėjimo, jokio aktyvumo“, – aiškino M. Klupšas.

Panevėžietiško šarvuočio kaina – daugiau kaip pusė milijono eurų.

„Toliau planuojame tęsti diskusijas su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija ir Lenkijos dėl testavimo, išbandymų ir pristatymo jiems“, – tvirtino M. Klupšas.

Gamykla būtų pajėgi per metus pagaminti 120 šarvuočių, taip pat atlikti visą jų priežiūrą.