Pereiti į pagrindinį turinį

Panevėžiečių meilei krizė nebaisi

Panevėžiečių meilei krizė nebaisi
Panevėžiečių meilei krizė nebaisi / "Sekundės" nuotr.

Vasara - pats vedybų įkarštis. Ir nors slegia ekonominė krizė, panevėžiečiai santuokų nesibaido. Kiekvienas kone svarbiausią gyvenime šventę rengia pagal išgales: kas apsirengia kukliau, kas paprastesnes vaišes patiekia ar atsisako muzikantų bei fotografų paslaugų. Tačiau yra ir tokių, kurie vestuvėms skiria dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Ir nesvarbu, jog pinigai būna skolinti iš banko - juk krizė kada nors praeis, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Tuokiasi daug

Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Girdvainienė patikino, kad šioji vasara niekuo nesiskiria nuo praeitų - jaunavedžiai gausiai lankėsi liepą, sutuoktuvių laikas jau užsakytas rugpjūtį ir net dalį rugsėjo.

„Pas mus krizės tikrai nesijaučia. Kas savaitgalį susituokia po 20 porų, kaip ir kiekvieną vasarą. Žinoma, svitos būna labai įvairios Vieni atrodo ištaigingiau, kiti - kukliau. Vieni ateina su didžiuliu būriu pamergių ir pabrolių, kiti - tik su liudininkais. Bet taip buvo visuomet“, - pažymėjo J.Girdvainienė.

Apie didžiulį šių laikų jaunavedžių ir jų svitos margumyną patvirtino ir renginių organizavimu užsiimanti dainininkė Agnieška Dobrovolska. Vedybas planuoti moteriai tenka ir už 20, ir už 200 tūkstančių litų. Vis dėlto jau trečius metus dirbanti A.Dobrovolskos komanda pajuto, kad jaunavedžiai labiau linkę taupyti.

„Aišku, sulaukiame mažiau klientų. Tačiau žmonės ne visuomet supranta, kam reikalingas vedybų planuotojas. Juk mūsų paslaugomis pasinaudoję asmenys kaip tik gali sutaupyti, nes iš partnerių išprašome nemenkų nuolaidų. Kartais net pasiūlytas dizaineris pasiuva pigesnę vestuvinę suknelę, nei ji kainuoja nuomos salone“, - pastebėjo vedybų organizatorė.

Yra ir išlaidaujančiųjų

Pasak A.Dobrovolskos, šiuo metu dažniausiai jaunavedžių reikalavimai išlieka tokie patys. Tiesa, visuomet vieni norėjo tradicinių, kiti - išskirtinio scenarijaus vestuvių. Visgi visi pasvarsto, ko galima atsisakyti, o kas turėtų būti.

„Nepastebėjau, jog būtų labai sumažėjęs ir svečių skaičius. Vestuves dažniausiai švenčia nuo 50 iki 100 žmonių. Aišku, paskaičiuojama, kokios atrakcijos reikia, o kuri nebūtina. Ir tie, kurie šventę pradėjo planuoti jau prieš metus, kai kurių dalykų atsisako. Gal pasikeitė tai, kad švenčiama vieną dieną. Vis dėlto vestuvėms sutaupyti sunku: kavinės ir restoranai kainų beveik nenuleido, kiek pigiau kainuoja tik muzikantų, fotografų paslaugos“, - sakė renginių organizatorė.

A.Dobrovolskai pritarė ir kolegė Ilona. Moters teigimu, panevėžiečių reikalavimai niekuo nesiskiria nuo kitų miestų jaunavedžių: yra ir mėgstančių prabangą, yra ir taupančių.

„Galbūt mūsų teikiamos vedybų planavimo paslaugos ir nebūtinos, todėl krizės metu jų dažniau atsisakoma. Tačiau tie, kurie kreipiasi, dažnai netaupo. Jei juos sudomina viena kita atrakcija ar naujovė, tai ir užsisako. Pavyzdžiui, šią vasarą labai populiarus yra gėrimų ar šokolado fontanas. Kaip tik šį savaitgalį tokį vešime į Panevėžį“, - kalbėjo vedybų planuotoja.

Pašnekovė pastebėjo, jog labiau taupantys klientai vestuvėms skiria maždaug 15 tūkstančių litų. Už tokią sumą surengtą šventę Ilona pavadino viena iš kukliausių, nors esą vestuves galima ir už tūkstantį litų iškelti: „Neįmanoma nustatyti šiandieninės vestuvių kainos. Jei jau kas labai nori, tai puotauja tikrai prabangiai“.

„Sekundės“ kalbintos nuomos salonų atstovės teigė, jog sunkmečiu nuotakų sulaukia mažiau, dar rečiau jos atsiveda aprengti visą pamergių būrį. Vis dėlto ne visos jaunosios skuba suknelių ieškotis turguje.

Suknelei - tūkstantis

Nuomos salono „Gabrielė“ atstovė patvirtino, kad gražiai norinčios atrodyti moterys vestuvinei suknelei skiria maždaug tūkstantį litų. Krizės metu tai nėra maža suma - juk drabužį galima įsigyti ir už kelis šimtus litų.

„Labai priklauso nuo moters, kaip ji nori atrodyti, kas jai svarbu. Brangiausios mūsų suknelės nuoma kainuoja 2 tūkstančius litų. Tokias jau rečiau nuomojasi. Bet tūkstantį dažnai skiria. Beje, kai kurios moterys nebenori vestuvinių suknelių - renkasi kostiumėlius ar kitokias progines suknias“, - sakė pašnekovė.

Nuomos salonų savininkės patvirtino, kad sunkmečiu kiek rečiau sulaukia ir pamergių. Dažniausiai ateina kelios merginos ir prašo vienodų suknelių, už kurias kartu galima būtų mokėti mažesnę kainą.

Kiek rečiau šią vasarą įmanoma išvysti ir jaunavedžių svitos pilnus limuzinus. Panevėžietis Aurimas teigė, kad sunkmečiu klientų yra, tik jie puošnų limuziną nuomojasi trumpesniam laikui.

„Kainų negalime nuleistii, jos liko tos pačios, nes visa kita brango. Gal todėl klientų kiek mažiau. Pastebėjau, kad jau retai limuziną nuomojasi visai dienai. Ima kokioms šešioms valandoms. Nors ir pasakome, kad kuo ilgiau juo naudojasi, tuo valanda pigiau kainuoja“, - tvirtino vyriškis.

Pasak Aurimo, krizės metu jaunavedžiai limuzinus vis dar mėgsta - dėl vestuvių užimti beveik visi vasaros savaitgaliai. Esą limuzinų sunkmečiu dažniausiai atsisako gimtadienius ar kitas progas švenčiantieji.

Kiek labiau skundėsi senovinius automobilius nuomojantis šiaulietis Gintas. Vyriškis pažymėjo, jog tokia paslauga labai populiari Vilniuje ar Klaipėdoje, tačiau kituose miestuose ne itin vertinama: „Labiau puolama prie limuzinų. Gal pas mus nesuvokiama, kokią vertę iš tiesų senovinė mašina turi. Ji tikrai atperka nemažą nuomos kainą.“

Šventė - dienai

„Sekundės“ kalbintas dvidešimt dvejų metų muzikanto patirtį turintis panevėžietis Antanas teigė, jog sunkmetį jaučia, tačiau vasarą darbo - apstu. Tiesa, šiandieninė rinka pakoregavo muzikanto paslaugos kainas Praeitą vasarą už vieną vakarą būdavo įmanoma gauti nuo 800 iki tūkstančio litų, šią vasarą suma sumažėjo kone pusiau.

„Daug prašysi, tai nieko negausi. Dabar už vakarą imu 5-6 šimtus litų. Galiu pasakyti, kad beveik visi vasaros savaitgaliai užsakyti. Žinoma, yra tokių vestuvių, kuriose groja didžėjus ar muzikos klausomasi iš diskų grotuvo. Jeigu jaunavedžius tenkina, tai kodėl gi ne? Nors esu įsitikinęs, kad kelis šimtus sutaupę jaunieji pralošia. Juk muzikantas neretai atlieka ir piršlio vaidmenį, užima svečius atrakcijomis visą vakarą. Tai ypač svarbu, jei piršliai nepatyrę ar vietoj jų pasirinkti liudininkai“, - pažymėjo muzikantas.

Antano teigimu, sunkmečiu bene labiausiai pasikeitė vienas vestuvininkų įprotis - dažniausiai švenčiama vieną dieną. Labai retai muzikanto beprašoma ateiti iš ryto, kelti svitą ir visus sodinti už stalo.

Tą patį kalbėjo ir Panevėžio rajone esančio viešbučio „Šermutas“ atstovė Vilija. Moteris sakė pastebėjusi, jog dažniausiai po pobūvio nakvoti lieka jaunieji, kartais - iš tolėliau atvykę svečiai. Vestuvės šią vasarą švenčiamos vieną dieną, o antrą dieną visi skuba į gamtą.

„Klientų yra labai skirtingų. Vieni visiškai pinigų neskaičiuoja, kiti kiekvieną centą taupo. Stengiamės prisitaikyti. Deriname valgiaraštį, darom nuolaidas. Įprastai dabar vestuvių puotai jaunieji skiria apie 2 tūkstančius litų“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasak Vilijos, į pobūvį atvyksta nuo keliolikos iki šimto žmonių. Dažniausiai - apie 50 ar 70. neretai jaunieji jiems iš karto praneša, jog už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, nakvynę viešbutyje, teks patiems susimokėti.

Norėjo kuklių

„Sekundė“ pakalbino ir prieš pusantro mėnesio vestuves atšventusius Rasą ir Aurimą. Jaunavedžiai neslėpė - vestuvėms išleido ne per daugiausia, maždaug 6 tūkstančius litų. Tačiau tam įtakos sunkmetis ne itin turėjo. Tiesiog kuklaus pobūvio norėjo patys.

„Daugiausia kainavo vestuviniai žiedai - iš pradžių prašė 1700 litų, bet vėliau didžiulę nuolaidą padarė. Jaunosios suknelės nuomai išleidom 800 litų. Apie 2000 - vieno vakaro pobūviui kavinėje ant ežero kranto. Visa kita suma išleista smulkmenomss, be kurių apsieiti negalėjom“, - sakė Aurimas.

Į jaunavedžių šventę buvo sukviesti patys artimiausi - tėvai, broliai, seserys, keli draugai. Rasos teigimu, pobūvis buvo būtent toks, kokio ir norėjosi.

„Muzikanto atsisakėm - muziką leidome tokią, kokią mėgstam. Fotografas mus priėmė tik foto- ateljė. Visur kitur filmavo ir fotografavo draugai, tačiau nelikom nusivylę. Fejerverkus mums padovanojo, o kitos pompastikos ar kokių blizgučių ir nereikėjo. Vestuvės nebuvo pagal kažkieno scenarijų, jautėmės laisvi, neįpareigoti, nebuvo įtampos, kad kas nors nepavyks. Labiausiai nenorėjau didžiulių vestuvių, per kurias visi prie ilgiausio stalo susėdę net nesusikalba, tik pagal vieną muzikanto komandą taureles kilnoja“, - juokėsi pašnekovė.

Prieš kelis mėnesius vestuves atšventę Kornelija ir Linas buvo kiek kitokios nuomonės. Jaunieji pageidavo šventės su visais artimaisiais ir draugais, todėl pobūvyje dalyvavo apie 70 žmonių.

„Prieš vestuves ėmėme paskolą iš banko. Iš pradžių baisu buvo, kad pinigai lyg ir vėjais bus iššvaistyti. Bet nenusivylėm: visus svečius perspėjom, kad dovanų laukiame „grynaisiais“. Todėl mums atsipirko viskas, pinigų dar ir liko. Jei reikėtų vestuves kelti dar kartą, pinigų šventei tikrai negailėtume“, - kalbėjo jaunoji pora.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų