Savivaldybė teigia, kad techninio projekto konkursu susidomėjo jau apie 130 architektų.

Kaip BNS sakė savivaldybės atstovė Daiva Gasiūnienė, pastatui atnaujinti planuojama skirti 10 mln. eurų Europos Sąjungos, valstybės, savivaldybės lėšų. Darbai būtų vykdomi dviem etapais, tikimasi juos baigti 2022-aisiais.

„Pagal tai, ką pateiks architektai, gegužės mėnesį planuojame turėti laimėtoją“,  – sakė Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja.

Meras Rytis Mykolas Račkauskas tikisi, kad meno centras taps Panevėžio vizitine kortele ir taps „svaria priežastimi“ užsukti į Panevėžį.

„Kartu centras būtų stiprus postūmis kitoms įstaigoms – skatintų jas tobulėti, ieškoti naujų veiklos formų, kurti naujus projektus, bendradarbiavimo ryšius. S. Eidrigevičiaus meno centras turi tapti analogų neturinčiu progresyvios architektūros ženklu, modernumo ir veržlumo simboliu, Panevėžio vizitine kortele“, - sako R. M. Račkauskas.

Architektų pasiūlymus be savivaldybės atstovų vertins architektai Audrius Ambrasas, Lukas Rekevičius, lenkų ir belgų architektai Stanislawas Denko (Stanislavas Denko) bei Johanas de Wachteris (Johanas de Vachteris), pats menininkas S. Eidrigevičius.

Savivaldybei įrengus meno centrą, jis žada dovanoti savo darbų kolekciją. Planuojama, kad būsimame centre žiūrovai galės susipažinti ne tik su S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicija, bet ir netradicinėmis parodomis, dalyvauti seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, meninėse akcijose.

Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

1949 metais Panevėžio apskrityje, Mediniškiuose, gimęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius kelis dešimtmečius gyvena Lenkijoje. Per savo karjerą jis yra surengęs daugiau nei 100 individualių parodų įvairiose šalyse, iliustravo per 40 knygų, daugiausia – vaikams. Menininko kūrybinė veikla apima daugybę sričių: nuo įvairių žanrų dailės, meninių akcijų, instaliacijų iki teatro scenografijos, pjesių, režisūros, performansų. 2016-aisiais menininkas išleido savo iliustruotą ir paties parašytą poemą „Giedanti gaidžio galva“ pietų panevėžiškių tarme.