Šią savaitę parlamentarams pateiktas antrasis įstatymo projekto variantas – ankstesnį Seimas buvo atmetęs kaip per daug neaiškų ir teisiškai nesutvarkytą.

Už naująjį projektą balsavo 89 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, du susilaikė. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.

„Žu­vu­sie­ji pa­gerb­ti ir pri­si­me­na­mi, nu­ken­tė­ju­sie­ji pa­gerb­ti ir at­ly­gin­tos ža­los. Li­ko pa­gerb­ti tuos, ku­riems li­ki­mas buvo dos­nes­nis ir ga­lė­jo sa­vo tar­na­vi­mu, nar­su­mu ir ištver­me bei iš­ti­ki­my­be sa­vo pa­rei­gai ap­gin­ti Lie­tu­vos lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. De­ja, per šį tri­jų de­šimt­me­čių lai­ko­tar­pį da­lis jų jau iš­ke­lia­vo ana­pi­lin, taip ir nesu­lau­kę šio įsta­ty­mo at­si­ra­di­mo“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Įstatymu siūloma laisvės gynėjų statusą suteikti asmenims, kurie nuo 1990-ųjų ko­vo 11-osios iki 1991-ųjų rug­pjū­čio 21-osios „Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams“.

Projekte išskirtos šešios skirtingos gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys.

„Pa­grin­di­nis ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, ku­ris jun­gia šias še­šias as­me­nų gru­pes (...) – įsta­ty­mo pro­jek­te yra aiš­kiai api­brėž­tas lai­ko­tar­piu nuo 1990 metų ko­vo 11 dienos iki 1991 metų rug­pjū­čio 21 dienos ir api­brėž­tas duo­ta prie­sai­ka Lie­tu­vos vals­ty­bei iki 1991 metų rug­pjū­čio 21 dienos“, – sakė A. Pocius.

Anot projekto, laisvės gynėjo statusą asmeniui pripažintų ir atitinkamą pažymėjimą išduotų speciali komisija. Ją sudarytų Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Pasak A. Pociaus, gynėjo statuso suteikimu asmeniui būtų pareiškiama pagarba ir įvertinami jo nuopelnai.

Parlamentaras tvirtino, kad statusas nenumato jokių papildomų lengvatų jo turėtojams.

„Pa­rei­gū­nai ir ka­riai, ku­rie į ma­ne krei­pė­si, tik­rai apie jo­kias leng­va­tas nie­ko ne­už­si­mi­nė ir ne­pra­šė“, – sakė jis.

A. Pocius neatmetė, kad ateityje specialus statusas galėtų būti suteikiamas ir civiliams, gynusiems nepriklausomybę.

„Ren­giant šį įsta­ty­mą, dis­ku­si­jų ir po­kal­bių me­tu ma­nęs daž­nai klaus­da­vo, o kaip bus su ci­vi­liais as­me­ni­mis – 1991 me­tų sau­sio įvy­kių da­ly­viais lais­vės gy­nė­jais? Kaip vi­siems ži­no­ma, žu­vu­sie­ji, su­žeis­tie­ji ir ak­ty­viau­si or­ga­ni­za­to­riai, gy­nė­jai yra ap­do­va­no­ti vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais, nu­ken­tė­ju­sie­siems ir jų šei­moms iš­mo­kė­tos kom­pen­sa­ci­jos, o Sau­sio 13-osios me­da­liu as­me­nys ap­do­va­no­ja­mi iki šiol. Aš tik­rai pri­ta­riu, kad ir ki­tus ci­vi­lius as­me­nis rei­kia pa­gerb­ti bei įtei­sin­ti jų kaip lais­vės gy­nė­jų sta­tu­są. Ma­nau, kad tei­sin­giau bū­tų tai pa­da­ry­ti at­ski­ru įsta­ty­mu“, – sakė Seimo narys.

Praėjusios kadencijos Seime taip pat mėginta įteisinti po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybę gynusių asmenų statusą. Tuomet buvo parengti du projektai, kuriais norėta įsteigti Lietuvos nepriklausomybės gynėjo ir laisvės gynėjo-kario statusus, tačiau projektą sukritikavo teisininkai bei suinteresuotos institucijos. Jame pasigesta konkrečių aiškių kriterijų, kam ir kokiu pagrindu gali būti suteikti minėti statusai.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.