Už Seimo nutarimą dėl vasaros laikymo taikymo balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo septyni, tiek pat susilaikė.

Seimo nariai nutarimu Vyriausybei pasiūlė pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti Direktyvos 2000/84/EB nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.

Taip pat siūloma Vyriausybei, kad esant reikalui atlikti gyventojų sociologinę apklausą dėl vasaros laiko taikymo.

Trečiadienį Lietuvos Vyriausybė trečiadienį paskelbė inicijuojanti diskusijas Europos Sąjungos (ES) lygiu dėl vasaros laiko direktyvos.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus svarsto galimybes atsisakyti vadinamojo vasaros laiko, tačiau šįkart jie tikisi didesnio proveržio, nes klausimą dėl laiko sukiojimo pradėjo kelti ir tokios šalys kaip Lenkija ar Suomija.

„Per 40 mokslinių darbų aiškiai parodo, kad didžiulį neigiamą poveikį, ypač vaikams, daro tas kaitaliojimas. Pagaliau yra su sportininkų sveikata ir orientacija daug tyrimų susiję, kada keičia laiko juostas ir atsiliepia jų rezultatyvumui“, – sakė „valstietis“ Zenonas Streikus.

„Akivaizdu, kad mūsų organizmas pripranta prie vieno rimto, jį veikia, kai staiga reikia pereiti prie kitos tvarkos. Tokie pokyčiai yra visiškai nereikalingi (...). Vykstantis ilgas neliaudiškas ir nelietuviškas žaidimas tamsu-šviesu turi baigtis išsaugant žmonių sveikatą. Ekonominiais skaičiavimais, žmonės daugiau išleidžia psichologams, vaistams nuo depresijos, žinome, kuo depresija baigiasi ne vienam Lietuvos piliečiui“, – aiškino kitas „valstietis“ Robertas Šarknickas.

Konservatorius Mykolas Majauskas savo ruožtu sakė, kad visos ES valstybės dukart per metus suka laikrodžių rodykles.

Visos ES šalys sukioja, bet kažkodėl Lietuvoje tos depresijos yra daugiau. Nežinau, kaip čia susiję laiko sukimas ir psichologinė savijauta.

„Visos ES šalys sukioja, bet kažkodėl Lietuvoje tos depresijos yra daugiau. Nežinau, kaip čia susiję laiko sukimas ir psichologinė savijauta“, – sakė jis.

Pasak M. Majausko, jeigu Lietuva nuspręstų gyventi tik žiemos laiku, birželį ir liepą saulė kiltų 2–3 val. nakties, o vasaros vakarai nebūtų tokie ilgi, temti pradėtų apie 20 valandą. Jo teigimu, jeigu būtų pasirinktas vasaros laikas, būtų laikas, kai švisti pradėtų apie 10, kai kur apie 11 val. ryto.

„Svarbus momentas, dėl kurio reikės apsispręsti, apsisprendimas tikrai nebus lengvas, turbūt net panašus į Lukiškių aikštės diskusiją, ar gyvensime vasaros ar žiemos laiku. Nesu tikras, ar tuo keliu Lietuvai reikėtų eiti“, – sakė konservatorius.

Kasmetinio vasaros laiko įvedimo kritikai sako, kad tai gali lemti žmonių miego, psichikos, kitus sveikatos sutrikimus. Tačiau ataskaitą Vyriausybei teikęs Higienos institutas teigia, jog mokslininkai iki šiol nesugebėjo pagrįsti laiko sukiojimo žalos sveikatai, o šiuo metu atlikti tyrimai rodo nebent nereikšmingus, trumpalaikius sutrikimus.

Lietuvoje vasaros laikas pradėtas naudoti 1981 metais. Šiuo metu šalyje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, laikas keičiamas dukart per metus paskutinį kovo sekmadienį pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – valandą atgal.

Pirmąkart Europoje vasaros laikas pradėtas taikyti XX amžiaus pradžioje, siekiant taupyti energetinius išteklius. Visgi 2016 metais pristatytas Prahos Karolio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad išteklių suvartojimas žiemos ir vasaros metu nesiskiria.

Ankstesnės Lietuvos vyriausybės irgi svarstydavo galimybę derėtis su Europos Komisija dėl galimybės nebesukioti laiko, tačiau galiausiai to nesiimdavo.

Bendrovės „Vilmorus“ šiemet pavasarį atlikta apklausa parodė, kad laiko sukiojimui nepritaria beveik 80 proc. šalies gyventojų. Ši apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.