Turbūt sunku rasti žmogų, kuriam nebūtų svarbi orų prognozė, juk orai gali nulemti mūsų savijautą, pakeisti dienos planus. Tačiau ar kada nors pagalvojote, kaip atsiranda orų prognozė? Kas tie žmonės, dėl kurių darbo žinome, kada reikia pasiimti skėtį?

Viskas prasideda 18 visoje Lietuvoje išsidėsčiusių Meteorologijos stočių. Čia kas tris valandas, 8 kartus per parą surašomi duomenys. Tiesa, visose stotyse veikia ir automatiniai davikliai, kurie kas valandą surenka tą pačią informaciją.

Tada darbas persikelia į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, kur gautus duomenis analizuoja sinoptikai.

Beveik 40 metų hidrometeorologijos tarnyboje dirbanti sinoptikė Alva Nagelytė sako, kad prieš atsirandant kompiuteriams, pagrindiniai sinoptiko darbo įrankiai buvo pieštukas, trintukas, liniuotė ir orų žemėlapis. Informacija iš kitų stočių atkeliaudavo telegrafais, galutinę orų prognozę apskaičiuodavo ir sukurdavo sinoptikai.

„Pradžioje duomenų buvo labai nedaug, tai praktiškai buvo tik faktinė informacija keliaujanti iš Europos stočių kas tris valandas ir sinoptikas analizuodavo, ranka braižydavo orų žemėlapius ir prognozuodavo. Prognozės nebuvo labai patikimos“, – prisiminimais dalinosi A. Nagelytė.

Sinoptikai nuolatos pasiskirstę tam tikromis pareigomis. Vieni atsakingi už trumpalaikius orus – šios ir ateinančios dienos, kiti atsakingi už ilgalaikius orus – penkių ateinančių parų, treti – už Europos orus.

Tarnyboje dirbančios sinoptikės praneša orus ir LRT TELEVIZIJOJE, kurios vienintelės orų prognozes sudaro šiemet jau 95-metį švęsianti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Daugiau apie sinoptikų darbą – reportaže.