Partijos neskuba vykdyti jau porą mėnesių galiojančio įpareigojimo vykdyti viešąjį pirkimą, nes tikisi, kad netrukus tvarka bus pakoreguota ir skelbti savo pirkimo konkursų joms išvis niekada neprireiks.

Pakeitė tvarką

Pernai Seimas gerokai pakoregavo partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymus. Be kita ko, numatytos daug didesnės dotacijos partijoms iš biudžeto.

Kartu su padidintu valstybės finansavimu buvo pakeistos ir viešojo pirkimo taisyklės. Nustatyta, kad didesnius pinigus iš iždo gaunančios partijos privalo laikytis tokios pat pirkimo tvarkos, kokia taikoma visoms biudžetinėms įstaigoms – skelbti konkursą bet kokio didesnio įsigijimo atveju.

Ši Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis nustatyta tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios.

Tačiau partijos neskuba registruotis viešojo pirkimo sistemoje, neskelbia viešojo pirkimo konkursų ir apskritai yra pristabdžiusios bet kokius didesnius įsigijimus. Laukiama, kol politikai galutinai apsispręs, ar iš tikrųjų naujosios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos galios ir ateityje. Nes Seimas netrukus prasidėsiančioje pavasario sesijoje pasiryžęs pakoreguoti įstatymą, išbraukdamas partijas iš viešojo pirkimo organizatorių.

Turi užsiregistruoti

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informavo dienraštį, kad „Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kol kas nėra nė vienos politinės partijos, užsiregistravusios kaip perkančioji organizacija“.

„Jos pirmiausia turi tai padaryti, norėdamos vykdyti bet kokį viešąjį pirkimą. Be to, partijos, siekiančios skelbti viešojo pirkimo konkursus, minėtoje sistemoje per tris dienas turi paskelbti pasitvirtintas supaprastinto viešojo pirkimo taisykles“, – paaiškino VPT atstovė Aušra Pocienė.

Anot jos, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu didžiąją dalį partijų lėšų sudaro dotacijos iš valstybės biudžeto, jos privalo registruotis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. „Jei partijoms jau yra skirtas finansavimas ir daugiau nei 50 proc. konkrečiai partijai skirtų pinigų yra iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, jos turėtų registruotis kaip perkančiosios organizacijos“, – teigė VPT atstovė.

Tačiau leidžiama suprasti, kad kol partijų ižduose valstybės skirtos lėšos nesiekia pusės, tuomet galima neskubėti viešąjį pirkimą vykdyti pagal biudžetinių organizacijų taisykles.

Dotacijų dar negavo

Partijos tikina kol kas gyvenančios iš pernai surinktų aukų iš juridinių bei fizinių asmenų. Pernai šios lėšos sudarė didžiąją dalį visų partijų biudžeto.

Dotacijos iš biudžeto neabejotinai sudarys didesniąją dalį partijų pajamų šiais metais, nes aukos iš fizinių ir juridinių asmenų joms jau uždraustos. Tačiau iki šiol šiųmetės valstybės lėšos partijoms dar nepaskirstytos. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad tai bus daroma tik kovo pabaigoje ar balandį.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas sakė suprantąs, kad viešojo pirkimo taisykles partijos turi taikyti tik tuomet, kai gaus šių metų biudžeto dotacijos dalį. Tačiau iki to laiko tikimasi, kad įstatymas bus pakeistas ir partijoms jau nebereikės vykdyti viešojo pirkimo konkursų.

„Šiuo metu esame pristabdę daugumą savo įsigijimų, tiesiog nevykdome jų“, – aiškino A.Čaplikas.

Socialdemokratų, Darbo bei kitų partijų atstovai irgi tikino nevykdantys jokių didesnių įsigijimų, nes nenori skelbti labai sudėtingų ir ilgalaikių viešojo pirkimo konkursų ir laukia, kol Seimas apsispręs dėl įstatymo pataisų.

Sugebėtų prižiūrėti

VPT atstovė A.Pocienė tikino, kad ši tarnyba privalėtų prižiūrėti partijas, jeigu jos imtųsi vykdyti viešąjį pirkimą, skelbtų konkursus. „Ar tarnyba sugebėtų sužiūrėti visus partijų konkursus? Visų tikrai ne. To nėra ir kitų perkančiųjų organizacijų atžvilgiu. Ir ne tik dėl to, kad nėra fizinių galimybių. Baikime visus a priori laikyti vagimis! Tarnyboje yra rizikos vertinimo skyrius, kuris atrenka įtarimus keliančius pirkimus ir perduoda juos tikrinti tarnybos kontrolei“, – aiškino ji.

Kita vertus, VPT greičiausiai išvis neteks imtis partijų įsigijimų prižiūrėtojo vaidmens. Seime vyrauja nuostata pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, išbraukiant iš jo politines partijas.

Aiškindamas, kodėl toks projektas išvis atsirado, A.Čaplikas sakė: „Pirmiausia, viešajam pirkimui taikomi terminai yra nesuderinami su politinės kampanijos terminais. Antra, atsižvelgiant į procedūras bei įstatyme numatytus terminus, yra galimas ir tiekėjų piktnaudžiavimas, o tai kelia grėsmę politinei kampanijai“.

Todėl politikas tikisi, kad vos tik kovo 10-ąją prasidės Seimo eilinė sesija, bus netrukus pakoreguotas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Projektą pavadino teisingu

Sausį vykusios dvi neeilinės parlamento sesijos parodė, kad politikai linkę nesunkiai pritarti siūlymams nustatyti, kad „partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomam pirkimui nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos“.

„Negirdėjau, kad kitose ES šalyse partija veiktų kaip paprasta biudžetinė įstaiga“, – kalbėjo konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Tai teisingas projektas, nes jeigu paliksime viešojo pirkimo taisyklių taikymą partijų atžvilgiu, gali būti nespėta per labai trumpą rinkimų kampanijos laikotarpį įvykdyti visų sudėtingų ir ilgų viešojo pirkimo procedūrų. Rinkimai jau bus pasibaigę, o partijos taip ir neįsigijusios to, ko joms reikia kampanijai. Todėl tikrai labai svarbu skubiai tai pataisyti“, – sakė Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad galiojančiame Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatyme jau yra numatytos pirkimo procedūros, kurias turi taikyti partijos, taip pat atsiskaitymo, kaip naudojamos valstybės skiriamos lėšos, taisyklės. „Partijos nėra biudžetinės organizacijos, nėra joms prilygintos, todėl jos turi vykdyti pirkimą ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o kitus teisės aktus“, – teigė politikė.