Seime renkami parašai po parlamentinių partijų susitarimu dėl gynybos politikos 2012-2016 metais, jį jau pasirašė visos didžiosios - ir valdančiosios, ir opozicinės - parlamentinės partijos.

Siekiama, kad visų parlamente atstovų turinčių partijų vadovų parašai po dokumentu būtų iki gegužės 20 - 21 dienomis vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Čikagoje, BNS patvirtino dokumentą pasirašiusių partijų vadovai. Dokumentą jau pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai. Prie šio susitarimo kviečiamos prisijungti ir kitos parlamente atstovų turinčioa partijos.

„Džiaugiuosi, jog partijos panašiai supranta rūpestį dėl gynybos, dėl prioritetų. Svarbu, kad galime susitarti ne tik dėl biudžeto, bet ir dėl prioritetų. Susitarimas bus paskelbtas netrukus“, - komentuodama susitarimą pirmadienį BNS sakė krašto apsaugos ministrė valdančiosios konservatorių partijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.

„Jei nebūtų šio susitarimo, Lietuva Čikagos susitikime atsidurtų prie gėdos stulpo, nes NATO šalių tarpe su savo menkučiu kariniu biudžetu esame antri nuo galo. Mes žinome, kad turime begales socialinių, švietimo ir kitų problemų, tačiau negalime žaisti su geopolitine Lietuvos ateitimu, ypatingai stebint, kas vyksta rytuose karinėje srityje. Lietuva nesiruošia į karą, bet jei šiandien nebūsime rimtai nusiteikę dėl savo įsipareigojimų NATO, partneriai galvos kad nesame tikri sąjungininkai ir slapta veidmainiaujame, ir jų politinė valia mus ginti ims eižėti. Brandžios politinės jėgos, kaip matome, šito neleis“, - apie daugelio parlamentinių partijų jau pasirašytą susitarimą BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris

Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP“.

Juo partijos taip pat sutaria, kad „įgyvendins nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų balansu grindžiamą gynybos politiką - stiprindama krašto gynybai reikalingus karinius pajėgumus, kartu sieks užtikrinti proporcingą indėlį į NATO kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymą ir prisidėti prie tarptautinių pastangų plėsti taiką bei stabilumą už Aljanso ribų“.

Susitarimu įsipareigojama prisidėti prie regioninio ir globalinio saugumo ir stabilumo, dalyvauti ginklų kontrolės režimų veikloje, prisidėti prie nacionalinio ir sąjungininkų saugumo užtikrinimo atsakant į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmes, aktyviai plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje su šalimis, siekiančiomis tapti euroatlantinės saugumo bendrijos dalimi.

Taip pat sutarimu partijos pritaria kariuomenės transformacijai, numatant „formuoti Lietuvos kariuomenės rezervą ir rengti piliečius valstybės gynybai, stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę parengtį bei didinti karių profesionalumą“.

„Lietuvos parlamentinės partijos laikosi nuostatos, kad kariuomenės transformacija turi prisidėti prie pajėgumų, skirtų nacionalinėms užduotims, įskaitant pagrindinę - valstybės gynybą ginkluoto užpuolimo atveju, ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, sukūrimo. Atsižvelgdamos į tai, sieks užtikrinti, kad būtų didinamas Lietuvos kariuomenės sąveikumas su NATO ir ES valstybių pajėgomis bei plėtojami priimančiosios šalies pajėgumai,“ - rašoma susitarime.

Susitarimu dar numatoma, kad būtina sudaryti sąlygas piliečiams įgyti karybos pradmenis ir skatinti kitą savanorišką karinį rengimąsi valstybės gynybai, reikia stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą - savanorišką sukarintą pilietinės savigynos asociaciją, galinčią visapusiškai prisidėti prie Lietuvos gynybinės galios stiprinimo - padėti pritraukti piliečius į karo tarnybą, dalyvauti pilietinių ir tautinių vertybių ugdymo procese, stiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšį, moksleivių ir jaunimo pilietinį ir patriotinį švietimą valstybės gynybos klausimais.

Dar susitariama, kad susitarimą pasirašiusios partijos „teiks prioritetą dalyvauti tose tarptautinėse operacijose ir misijose, kurios inicijuojamos remiantis Lietuvos pasirašytomis kolektyvinės gynybos ir saugumo sutartimis, tiesiogiai prisideda prie saugumo euroatlantinėje erdvėje stiprinimo ir atitinka Lietuvos gynybos politikos prioritetus, sieks stiprinti atitinkamus civilinius pajėgumus, kurie atskirai ar kartu su Lietuvos kariniais pajėgumais galės būti panaudojami tarptautinėse operacijose ir misijose“.

Dokumentą pasirašęs opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius BNS patvirtino, jog jį siekiama pasirašyti iki NATO viršūnių susitikimo Čikagoje. A.Butkevičius taip pat pripažino socialdemokratus siekus, kad dokumento preambulėje būtų fiksuota, kad dabartinės Vyriausybės vadovavimo metu finansavimas gynybai mažėjo, tačiau tam esą pasipriešino konservatoriai.

„Mes norėjom, kad būtų įdėta, kad konservatorių valdymo metu finansavimas mažėjo, bet tam, aišku, nebuvo pritarta. Bet mes kaip solidi partija, jausdami atsakomybę, pasirašėm. Siekiama, kad šitas dokumentas būtų pasirašytas iki NATO susitikimo Čikagoje“, - BNS sakė A.Butkevičius.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas sako, jog toks dokumentas yra būtinas, siekiant, kad gynybos klausimai „netaptų vidaus politikos įkaitu“. „Toks susitarimas yra reikalingas, kad gynybos strategija nebūtų priklausoma nuo politinių pokyčių šalies viduje“, - sakė A.Čaplikas.

Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis sakė, jog „tai yra reikalingas ir vertingas dokumentas, nes yra klausimų, kurie neturi tapti priešrinkiminių ar kokių kitokių veiksnių įtakojamų spekuliacijų objektu“.

„Pagrindinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos yra reikalingas dėl bendros strategijos, juo įsipareigojame tęsti vykdomą politiką“, - sakė V.Mazuronis.

Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio.

Lietuva iš NATO pareigūnų yra susilaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo. Finansavimo klausimas keltas ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir Lietuvoje viešėjusio JAV Senato Ginkluotojų pajėgų komiteto nario, buvusio Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus Johno McCaino susitikime.

Pirmąkart šios kadencijos metu susitarimas dėl gynybos politikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateiktas dar 2009 metais, tačiau taip ir nebuvo pasirašytas.

Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. BVP.

2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai nebuvo pasiektas.